Iki 1945 m., kai beveik šimtmetį siekusią Nidos meno kolonijos istoriją nutraukė Antrasis pasaulinis karas, čia, nuošaliame žvejų kaimelyje, kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių, skaičiuoja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė. Pirmiausia Nidą atrado rašytojai, vėliau prisidėjo dailininkai. Ypač aktyvūs buvo Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Viena iš jų buvo ir dailininkė bei grafikė Anna Michelau (1872–1931), Nidoje praleidusi didžiąją dalį savo ankstyvųjų kūrybos metų. Anna studijas pradėjo Berlyne, o tęsė Karaliaučiaus dailės akademijoje. Jos jaunesnioji sesuo taip pat buvo meniškos prigimties: Helene Michelau (1880–1967) mokėsi Fotografijos mokykloje Berlyne, vėliau Rostoke buvo įkūrusi meninės ir mokslinės fotografijos ateljė.
1913 m. seserų gyvenimo centru tapo Karaliaučius. Emancipuotos kūrėjos įsikūrė gražiajame Amalienau vilų priemiestyje, beje, išlikusiame iki šių dienų Karaliaučiaus centrinio rajono sudėtyje. Name, kuriame apsigyveno menininkės, jau veikė jų kaimynės tapytojos ir dailės dirbinių kūrėjos Gertrud Windelband dirbtuvės. Šios tapo vienu iš Karaliaučiaus meno gyvenimo centru ir ypač išsiskyrė kaip moterų bei menininkių sambūrio vieta. Seserys Michelau aktyviai dalyvavo to meto meno gyvenime ir keliavo po visą Vokietiją. Tačiau Rytprūsiai visada išliko jų menine tėvyne.
Tyrinėti seserų Michelau kūrybinį likimą šiomis dienomis ėmėsi Liubeke (Vokietija) gyvenanti tolima jų giminaitė Lore Drath, kuri surinko medžiagą parodai. Joje bus eksponuojami seserų paveikslai ir fotografijos darbai, istoriniai dokumentai, leisiantys susidaryti savo įspūdį apie menininkių gyvenimo bei kūrybos realijas.
Apmaudu, kad dauguma A. Michelau aliejinės tapybos kūrinių nėra išlikę iki šių dienų. Parodoje bus galima pamatyti jos akvarelių. O štai H. Michelau kurtos fotografijos šiandien atrodo stebėtinai aktualios, nes pozavimu ir kompozicija labai primena šių dienų asmenukes. Parodos eksponatai lyg mozaika surinkti iš privačių kolekcijų, didžioji dalis atkeliauja iš Vokietijos, o akvarelę „Kurėnas Nidoje“ parodai paskolino Klaipėdos meno kolekcininkas Aleksandras Popovas.
Liepos 13–20 d. XXIII Th. Manno festialio metu Nidoje iš viso laukia apie 30 muzikos, meno, kino bei žodžio programos renginių. Visi renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Susipažinti su išsamia festivalio programa ir įsigyti bilietus į renginį galima interneto svetainėje www.mann.lt. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba.