Paryžiaus meno kritikas: lietuvių paroda buvo viena gaiviausių 2019 metais

„Jokio pasenusio folkloro, jokių niekniekių, pasiskolintų iš modernizmo kūrėjų, jokio vienadienio eksperimento, tik didžiulė pagarba amatui ir tikram šiuolaikiniam grožiui. Gausa ir įvairovė!“, – taip Paryžiaus „Espace Commines“ ekspozicijų erdvėje vykusią Lietuvos menininkų parodą apibūdino Prancūzijos meno žurnalo „Miroir de l‘Art“ redaktorius Benoît Ladune‘as. Pristatydami savo darbus, šiuolaikiniai lietuvių menininkai pažymėjo Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-metį.

„Menas yra tvirčiausias tiltas Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimui. Lietuvos šiuolaikinio meno paroda ne tik puikiai įprasmino abiejų šalių diplomatinių santykių šimtmetį, bet ir suteikė aiškios perspektyvos ateičiai“, – šiltai lietuvius menininkus Paryžiuje priėmė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Lietuvių menininkų darbai eksponuoti „Espace Commines“ erdvėje pačiame Paryžiaus centre, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anksčiau čia buvo industrinės patalpos, 19 amžiaus pabaigoje pastatytos Kalvarijos Seserų vienuolyno soduose. Per Antrąjį Pasaulinį karą ir po jo „Espace Commines“ sieta su anksčiau gyvavusia „Salon de Mai“ menininkų asociacija, kurios nariais buvo pasaulyje garsūs menininkai – Pablo Picasso, Francis Baconas, Antoni Tàpies‘as, René Magritte, Zao Wou-Ki, Robertas Couturieras, Marcelis Gili.

Parodos kuratorius, Prancūzijos meno kritikas Christianas Noorbergenas į „Espace Commines“ parodų salę pakvietė 17 Lietuvoje ir užsienyje kuriančių lietuvių menininkų – Arvydą Ališanką, Ray Bartkų, Stasį Eidrigevičių, Patriciją Jurkšaitytę, Vidmantą Jusionį, Rūtą Jusionytę, Vytenį Lingį, Indrą Marcinkevičienę, Vilmantą Marcinkevičių, Dalią Matulaitę, Vygantą Paukštę, Nomedą Saukienę, Šarūną Sauką, Mykolą Sauką, Mindaugą Šnipą, Andrių Zakarauską, Kęstutį Zapkų.

„Šviesi, praeitį sauganti erdvė kiekvienam lietuviui menininkui tapo kuo geriausia aplinka eksponuoti kūrinius, – savo žurnale rašė „Miroir de l‘Art“ redaktorius Benoît Ladune‘as. – Didelės skulptūros nedidelėse rūsio salėse sukėlė estetinį šoką. Atrodė, tarsi atsidūrei siurprizų labirinte. Didžioji salė įkurdino monumentalias skulptūras ir asmeninius menininkų pasakojimus. Kiekviena erdvė stebino autentiška parodos visuma ir estetiniais autorių atsivėrimais. Sutinku su Christianu Noorbergenu, kad lietuviai menininkai nė kiek nenusileidžia vakariečiams“.

„Miroir de l‘Art“ redaktorius prisipažįsta, kad sunku išvardinti visus parodoje dalyvavusius menininkus, tačiau jam pasirodę, kad keletas didžiųjų Lietuvos įžymybių niekaip neužgožia kitų menininkų: „Nuo grynos, judesio kupinos Vytenio Lingio abstrakcijos, apnuogintų, žiaurių ir keistų Šarūno Saukos figūrų, laikui nepavaldaus dieviško Patricijos Jurkšaitytės klasicizmo iki keisčiausios meninės Ray Bartkaus drąsos. Lietuvių paroda yra viena iš gaiviausių ir labiausiai įsimenančių 2019 metų Paryžiaus parodų“, – taip rašė meno kritikas.

Idėja svarbią Lietuvos ir Prancūzijos draugystei progą paminėti surengiant lietuvių menininkų paroda kilo Jono ir Živilės Garbaravičių įkurtam „Meno fondui“ bei Vilniaus galerijai „Menų tiltas“. Parodoje Paryžiuje dalyvavo lietuviai ir prancūzai menininkai, meno gerbėjai bei kolekcininkai iš Prancūzijos ir Lietuvos.

„Šiandieninis Lietuvos menas – ne beprasmis eksperimentas, o stebinantis ir autentiškas grynosios kūrybos modelis. Jaunatviškas menas, kuriantis įtampą ir sugebantis atsiriboti nuo pasaulyje plintančio hyper modernumo. Lietuvos menininkai neturi ko pavydėti vakariečių tapybai“, – įsitikinęs prancūzų meno kritikas Christianas Noorbergenas.