Paroda fokusuoja dėmesį į Paryžiuje užgimusį fenomeną – slampinėjimo (flâneurie) kultūrą. Individualus pasakojimas apie miestą kuriamas iš J. Budraičio 1979 metais sukurtų fotografijų, matytų prancūzų filmų, klausytų vinilinių plokštelių, asmeninėje bibliotekoje surinktų knygų.
„Į modernios kultūros ir meno sostinę įžengiame su neeiliniu interpretatoriumi, plačios kūrybinės veiklos asmenybe, – pažymi parodos kuratorė Margarita Matulytė. – Žinomas aktorius, diplomatas, fotografas, pasižymintis didele erudicija ir išlavinta estetine pajauta, atveria savo Paryžių. Jo fotografijos yra unikalus darinys iš tiesioginių refleksijų ir atminties sukaupto arsenalo: sutikti žmonės, žiūrėti filmai, klausyta muzika, perskaitytos knygos padeda užčiuopti genius loci pulsavimą, atidengia giluminius miesto struktūros sluoksnius. Nerimstančios slampinėtojo vaizduotės pagauti akimirkų blyksniai suteikia naujus orientyrus, nutiesia kontekstinius ryšius su epocha, plečia kultūros topografiją“.
Pasitelkus vienos asmenybės kultūrinę patirtį, siekiama atskleisti nestereotipinį požiūrį į Paryžių, skatinti visuomenę pažinti ypatingus ir ne visada pastebimus reiškinius, atrasti naujus vardus ir įvykius, suprasti jų sąveiką, ieškoti sau aktualių ir artimų sąlyčio taškų.
Parodą lydi plati kultūros renginių programa, kurioje dalyvauja rašytojas Valdas Papievis, filosofai Dalius Jonkus ir Nerijus Milerius, menotyrininkė Agnė Narušytė, kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, kino edukologė Gintė Žulytė, kino kritikas Narius Kairys, kino žurnalistė Dovilė Raustytė, muzikuoja Dominyka Adomaitytė ir Tomas Usovas. Paroda veiks iki gruodžio 4 dienos.