R. Gordonas - naujas leidyklos "Chicken House" vadovo deimantas, su kuriuo jis keliauja po pasaulį pristatydamas penkias "Tunelių" knygas. Ne už ilgo pasirodys jau šeštoji gerbėjų visame pasaulyje laukiama knyga, o kino ekranus pasieks pagal romanus pastatytas filmas.
Viešėdami Vilniaus knygų mugėje, autorius ir leidėjas DELFI duotame interviu pasakojo apie paslaptingą trauką požemiams, talentų paieškas ir juose iki šiol gyvenantį vidinį vaiką.
- Jūsų pirmasis vizitas Lietuvoje. Kokį įspūdį jums paliko mūsų šalis?
R. Gordonas: Taip, čia labai įdomu. Mane ypatingai sužavėjo Vilniaus architektūra, Užupis. Taip pat ir Knygų mugė, kurioje nesitikėjome išvysti tiek daug lankytojų.
- Minėjote, kad norėtumėte pasivaikščioti po mūsų Katedros požemius. Jus išties taip žavi požeminiai tuneliai?
R. Gordonas: Tuneliai yra mano aistra. Manau, kad kiekviename žmoguje gyvena mažas vaikas, kuris domisi požeminiu pasauliu, esančiu po jo kojomis. Mes visi įsivaizduojame, kaip jis turėtų atrodyti ir norėtume pamatyti, kokie tie požemiai yra iš tiesų. Todėl viešėdamas bet kokioje užsienio šalyje visada stengiuosi pavaikščioti po požeminius tunelius.
- Prieš savo bestselerį „Tuneliai“ jūs taip pat rašėte romanus. Apie ką jie buvo?
R. Gordonas: Mano pirmoji knyga buvo mokslinė fantastika, kurią pabaigiau 1990-taisiais. Tačiau maniau, kad ji nebuvo pakankamai gera, jog išvystų dienos šviesą.
- Kiek rankraščių turite perskaityti, kol surandate tokius rašytojus, kaip „Hario Poterio“ autorė Joanne K. Rowling ar R. Gordonas?
B. Cunninghamas: Aš skaitau labai daug. Viskas, ką aš nuolat darau, tai skaitau. Tačiau jau po trijų skyrių aš galiu pasakyti, verta tą knygą išleisti ar ne. Ieškau ir skaitau tol, kol surandu tokius talentus kaip Roderikas. Jis iš tiesų yra retas talentas.
- Galbūt turite tikslą surasti tokį vaikams rašantį talentą ir Lietuvoje?
B. Cunninghamas: Žinoma. Tačiau aš manau, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems patinka tos pačios knygos, kaip ir jaunimui. Netgi seneliai, būna, skaito paaugliams parašytas knygas. Jauniems žmonėms rašyti romanus yra sunkiausia, nes jiems yra sunkiausia įtikti.
- Iš tiesų, paaugliai yra labai išrankūs skaitytojai. Kaip jums pavyksta su jais rasti bendrą kalbą?
R. Gordonas: Iš esmės aš rašau pats sau ir daug apie tai negalvoju. Tiesiog rašau tai, kas man patinka. Mano knygos taip pat skirtos ir suaugusiesiems, bet iš esmės aš rašau apie tai, kas patinka mano vidiniam vaikui.
- Ar nesusimąstėte, kaip jūsų gyvenimas būtų atrodęs dabar, jei būtumėte tapęs gydytoju ar toliau dirbęs finansininku banke (atleistas iš šių pareigų autorius ir pradėjo rašyti knygas, - DELFI)?
R. Gordonas: Aš norėjau išbandyti daug profesijų. Buvo toks metas, kai planavau tapti šnipu. Turėjau draugą universitete, su kuriuo mes svarstėme įvairius veiklos variantus. Tik laimingo sutapimo dėka aš pradėjau rašyti ir suprantu, kad tai yra mano džiaugsmas.
B. Cunninghamas: Pagal autoriaus knygą, beje, jau baigiamas statyti filmas. Tai bus ypatingai įdomi kino juosta, kuri sulauks didelio pasisekimo.
- Esate vieni iš tų žmonių, kurie padeda jaunąją kartą atitraukti nuo televizoriaus bei kompiuterinių žaidimų. Kaip jums tai pavyksta?
R. Gordonas: Reikia tikėtis, kad žmonės grįžta prie knygų skaitymo. Man patinka rašyti, nes rašydamas galiu viską keisti – siužetą, veikėjus. Viskas priklauso nuo manęs. Tai ir yra mano paslaptis, nes darau, kas man patinka. Svarbiausia yra nepamiršti vaiko, kuris gyvena tavyje. Mano pirmasis sūnus, kuris skaito daug, yra mano neoficialus redaktorius, visada sukritikuojantis mano knygas. O jaunesnysis mano sūnus nemėgsta skaityti ir aš labai stengiuosi atitraukti jį nuo kompiuterinių žaidimų. Jis taip pat pasidalina savo mintimis apie mano rankraščius. Jų nuomonė man yra labai svarbi.
B. Cunninghamas: Aš kompiuteriniuose žaidimuose nematau nieko blogo. Socialiniai tinklai taip pat yra savotiškai naudingi, jei moki pasitelkti savo vaizduote. Jie pasakoja žmonių gyvenimo istorijas.
- Savo knygose atskleidžiate jaunų žmonių tamsos pasaulį. Ar turite planų romanuose atspindėti ir suaugusiųjų gyvenimo tamsiąsias puses?
R. Gordonas: Kai rašau knygas, visada galvoju apie tikrus žmones, kuriuose gyvena tie blogiukai, kuriuos aš bandau atkurti savose knygose.
R. Gordonas gimė 1960 m., užaugo Haigeite, šiauriniame Londone. Baigęs mokslus ir neturėdamas nė menkiausio supratimo, kuo norėtų būti, jis kurį laiką grojo grupėse ir klajojo, kol netikėtai pradėjo dirbti įmonių finansų srityje Londono Sičio investiciniame banke. R. Gordonas nuoširdžiai tikėjo, kad tai viskas, ką jam yra numatęs likimas, kol 2001 m. jo neatleido iš darbo.
R. Gordonas pats save nustebino, kai kartu su universiteto draugu Brianu Williamsu pamėgino parašyti knygą ir 2005 m. ją savarankiškai išleido pavadinimu „Laukų kurmis“. Šį jo bandymą ir pastebėjo B. Cunninghamas, vaikų knygų leidyklos „Chicken House“ įkūrėjas. 2007 m. liepą B. Cunninghamas ją perleido nauju pavadinimu „Tuneliai“. Sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio ji tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išleista keturiasdešimtyje skirtingų šalių, visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Netrukus po išleidimo JAV kompanija „Relativity Media“ įsigijo teises knygos ekranizacijai. Po „Tunelių“ serijoje pasirodė tolesnės dalys: „Gilybės“ (2009 m.), „Laisvas kritimas“ (2010 m.), „Artyn“ (2011 m.) ir „Spiralė“ (2012 m.). Paskutinioji dalis, „Galinė riba“, bus išleista 2013 metais ir užbaigs „Tunelių“ sagą.
Lietuvoje R. Gordono knygų seriją „Tuneliai“ išleido leidykla „Alma littera“.
Susitikimas su rašytoju R. Gordonu ir leidėju B. Cunninghamu šeštadienį, vasario 23 d., 12 val., Konferencijų salėje 5.1. Vyks knygų serijos „Tuneliai“ pristatymas.
Rašytojas ir leidėjas su skaitytojais bendraus ir autografus dalys šeštadienį, vasario 23 d., 13 val., Stendas 5.C20.