Jodi Picoult – viena populiariausių šiuolaikinių rašytojų, parašiusi jau virš 30 romanų, ir jos gerbėjai jau turbūt galvoja žinantys, kokios knygos iš jos gali tikėtis. Tačiau jos knyga „Piktas medus“ yra ypatinga tuo, kad ją ji rašė ne viena, o kartu su kita žinoma rašytoja, žmogaus teisių aktyviste Jennifer Finney Boylan.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad J. F. Boylan susapnavo šios knygos idėją ir tai, kad ją rašo kartu su J. Picoult. Ji pasidalino pasakojimu apie šį sapną socialiniame tinkle ir įrašą pamatė pati Jodi Picoult, kuriai mintis labai patiko ir ji pasakė, pirmyn, rašome! Tad taip jos pradėjo dirbti kartu ir gimė romanas, kurį galima skaityti ir tiesiog kaip šeimos, tiksliau, kelių šeimų santykių dramą, ir kaip detektyvą, bet taip pat jame labai daug dėmesio skiriama žmogaus teisėms. Nenoriu sakyti, kokiam konkrečiai aspektui, nes tai sugadintų didelę dalį intrigos“, – sakė J. Žuolytė.
„O visa istorija prasideda nuo vienišos mamos, anksčiau kentėjusios nuo vyro smurto, kuri kartu su savo sūnumi pradeda naują gyvenimą gimtajame miestelyje, ir, nors anksčiau sakydavo, kad man visa tai neįdomu, perima iš tėčio paveldėtą bityną ir su juo puikiai tvarkosi. Jos sūnus užauga, jau ruošiasi baigti mokyklą ir įsimyli kątik į miestelį atsikrausčiusią merginą. Viskas, atrodo, klostosi puikiai, kol vieną dieną ji sulaukia viską pakeičiančios žinios – ši mergina mirusi, o jos sūnus kaltinamas žmogžudyste. Na ir čia įsisuka visi įvykiai, kai tiek pagrindinė herojė, tiek su ja skaitytojai galvoja, ar tikrai tas atrodęs toks geras jaunuolis galėjo būti žudiku, gal visgi ir jame atsiskleidė panašumas į smurtavusį tėvą ir pan. Kaip visada su Jodi Picault, daug psichologijos, žmonių santykių ir įtraukiantis tekstas, kur jei jau pradėjai, tai nepaleidi“, – pasakojo ji.
Abdulrazak Gurnah – Anglijoje gyvenantis, Afrikoje, Zanzibaro saloje gimęs rašytojas, 2021 metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. Lietuviškai jau buvo išleistos jo knygos „Rojus“ ir „Anapus mirties“, o dabar pasirodė nauja, „Apleidimas“.
„Istorija prasideda mažame miestelyje, kuriame ankstyvą rytą parduotuvės savininkas išsiruošia į mečetę, jis yra prisiėmęs pareigą žadinti ir kitus gyventojus maldai, tačiau tą rytą to nepadaro, nes kelyje randa visiškai išsekusį europietį, kaip vėliau paaiškėja, anglą. Jis apsiima jį pagloboti, tai yra pagal jų papročius, garbės reikalas, ir šis atsitiktinumas pakeičia gyvenimus bent trims žmonių kartoms. Knyga yra padalinta į tris dalis ir kiekviena pasakoja apie kiekvieną iš jų, kartais atrodo, kad įvykiai yra nesusiję, bet visgi galiausiai atskleidžiama, kokią įtaką ši istorija jiems turėjo. Čia yra ir kelios persipynusios meilės istorijos, ir nagrinėjami kultūriniai skirtumai, nes iš tiesų apie Afriką mes turbūt retas gilesnių žinių turime, labai įdomu yra pasižiūrėti, kaip afrikiečių akimis atrodo imperializmo politika ir tt. Jautiesi kaip tikrai pagyvenęs Afrikos miestelyje, pabuvęs tarp jo žmonių“, – pasakojo J. Žuolytė.
Antonio Muñoz Molina yra žinomas ispanų rašytojas, dabar gyvenantis Niujorke. Jo kūrinys „Vienas minioje“ 2020 Prancūzijoje buvo įvertintas kaip geriausias užsienio literatūros romanas.
„Tai toli gražu nėra standartinis romanas – jis apibūdinamas kaip eksperimentinis, tai yra tarsi mozaika iš daugybės gabaliukų, kuriuos knygos pasakotojas susirinko vaikščiodamas Niujorko, Paryžiaus ir Madrido gatvėmis. Įsivaizduokite, išeitumėte iš namų ir eitumėte gatvėmis ne kalbėdami telefone, ne paskendę mintyse planuodami darbus, o viską labai atidžiai stebėdami – praeivius, reklamas, laikraščių antraštes, vitrinas, fiksuodami žmonių pokalbius, kitus garsus ir tt. Taip pat pasižymėtumėte jums pačiam kylančias asociacijas, prisiminimus, skaitytas knygas ir pan. Na, svarbu ir tai, kad šįkart žmogus, kuris tai daro, yra neįtikėtinas eruditas, tad tai tampa daugybe kultūrinių nuorodų, įdomių mažyčių detalių, pastebėjimų ir pan. Tiems, kas nebijo nestandartinės literatūros ir mėgsta tyrinėti, kokie dar galimi būdai su ja žaisti ir norintiems praturtinti kultūros žinias“, – sakė J. Žuolytė.
Herbjørg Wassmo yra norvegų rašytoja, puikiai pažįstama visame pasaulyje, kurios žinomiausias kūrinys yra jos „Dinos knyga“. Dabar skaitytojai gali mėgautis jos trilogija „Tora“, sudarytą iš trijų knygų „Namas su akla stikline veranda“, „Nebylus kambarys“ ir „Beodis dangus“.
„Istorija pasakoja apie vienuolikmetę Torą, kuri su mama ir patėviu gyvena mažoje atokioje saloje Norvegijos šiaurėje, žvejų bendruomenėje. Yra pokario metai, aplink vyrauja skurdas, skurdas, tačiau Torai didžiausius rūpesčius kelia ne tai. Jos mama labai daug dirba, yra nuolat užsiėmusi ir nežino, ar nenori žinoti, kas vyksta namuose, kur Torai tenka vis susidurti su beveik visada nuo alkoholio apsvaigusiu patėviu. Wassmo kaip visada sugeba labai jautriai parodyti, kaip žmonės ištveria didžiules negandas, kaip jų gyvenimus paveikia smurtas, kokį poveikį turi meilė ar jos nebuvimas – vėliau neišvengiamai visa tai atsiliepia ir suaugusios Toros gyvenimui. Čia yra daug liūdesio, bet ne vien jo – taip pat sutinkame ir žmones, kurie visgi primena, kad ne viskas visada taip baisu, kad ir kažkokios šviesos taip pat galime rasti“, – pasakojo „Delfi“ kultūros redaktorė.