Grupė teatralų, reaguodama į Kultūros ministerijos parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisas, penktadienį per spaudos konferenciją pristatė kreipimąsi, kuriame nurodoma, jog ministerijos parengtos pataisos leistų teatrų vadovams reorganizuoti teatrus į viešąsias įstaigas, nutraukti neterminuotas darbo sutartis ir sudaryti terminuotas.
Baiminasi, kad sutartys bus sudarytos tik su įstaigos vadovui parankiais aktoriais, neliks nuolatinių teatro trupių ir repertuarų, socialinių garantijų, o teatrai taps ne kultūros, bet pelno siekiančiomis organizacijomis.
„Kultūros ministerija, įtakojama keleto suinteresuotų valdininkų, užsimojo sunaikinti Lietuvos profesionalųjį repertuarinį teatrą. Slapta nuo teatro bendruomenės parengtas naujas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas parankus absoliučiai teatrų vadovų vienvaldystei ir tokiai valstybei, kuriai kultūros politikos nebuvimas tapo norma“, - teigiama teatralų kreipimesi.
Kaip žurnalistams sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis, įstatymo projektas numato galimybę sudaryti su aktoriais iki 5 metų trukmės terminuotą sutartį - jai pasibaigus, aktoriai būtų atleidžiami, o vadovybė neįsipareigotų su jais sudaryti naujų sutarčių.
Pasak teatralų, įvedus šią naujovę nebeliktų nuolatinių teatrų trupių, atpažįstamų pagal savo savitumą ir išskirtinumą - liktų tik samdomi aktoriai, kurie būtų parankūs įstaigos direktoriui, teatralai netektų dabar turimų socialinių garantijų.
„Repertuarinis teatras ir trupė yra neatskiriamas vienetas, ta vienovė ir kuria teatro veidą, atskiro spektaklio veidą ir atmosferą. Aktoriaus profesija yra reta ir unikali savo sudėtingumu, verta atskiro tyrimo ir įvertinimo. Repertuarinis teatras yra nematerialus kultūros paveldas ir turi būti saugomas valstybės (...). Kyla klausimas, kam tarnauja Kultūros ministerija? Aiškėja ministro ir ministerijos valdininkų požiūris į kūrėjus, kaip į manipuliavimo objektus“, - rašoma aktorių kreipimesi.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) aktorius Vytautas Anužis tvirtino, kad įstatymo projekte numatyti tikslai prieštarauja esminiams teatro principams, atsiradusiems Anglijoje nuo XIX amžiaus ir iki šiol gyvuojantiems Europoje. Anot jo, visi garsieji Lietuvos aktoriai susiformavo būtent repertuariniame teatre, jo atsisakius, esą nebeliktų galimybės atsiskleisti talentams.
„Šiame įstatyme numatyta penkerių metų sutartis su darbdaviu teatro vadovui, darbdavys - Kultūros ministerija. Ir jis atsiveda tuos aktorius, kuriuos jis nori. Tad iškart iškyla labai didelis klausimas, kaip gali būti tęsiamas repertuaras su kitais aktoriais? Vadinasi, repertuaras kerpamas (...). Sakėme, kad reikia visiškai aiškiai suformuluoti šiame įstatyme, kad yra naikinamas repertuarinis teatras“, - kalbėjo V.Anužis.
Įstatymo projekte taip pat esą numatyta, kad terminuotos sutartys galiotų teatralams, bet nebūtų taikomos baleto artistams, chorams ir orkestrams.
„Sakoma, kad jie turi susišokti, susigroti. Lyg aktoriai neturėtų susigroti, susišokti, susivaidinti. Tie žmonės, kurie rengia įstatymą, iš tikrųjų nesupranta teatro realybės, aktoriaus darbo “, - piktinosi V.Anužis.
Teatralų teigimu, geriausias variantas būtų palikti dabartinę darbo sutarčių tvarką, kai išlaikoma nuolatinė trupė su galimybe kviestis reikalingus aktorius atskiriems vaidmenims.
Jie tikino esantys priblokšti siekiu vertinti aktorius pagal tai, kiek kartų jis išeina į sceną, o ne pagal jo talentą ar vaidmenis. Esą pagal šį kriterijų dirbti negalėtų visi vyresniosios kartos Lietuvos teatro talentai. Menininkams taip pat kliūva, kad visi aktoriai prilyginami valstybės tarnautojams ir turi „atidirbti“ 40 valandų per savaitę, tad kartais jie priversti tiesiog sėdėti teatre nieko neveikdami, o kartais krūvis gerokai viršija šias valandas.
Aktoriai taip pat išsakė nuogąstavimus, jog leidus teatrams tapti viešosiomis įstaigomis, kiltų grėsmė, kad jų vadovai rūpintųsi ne repertuaru ir spektaklių kokybe, bet europinių lėšų skirstymu.
„Kas garantuos, kad neateis žmogus, kuriam tai bus svarbiausia? Nes viešoji įstaiga gali įsisavinti Europos Sąjungos pinigus, rašyti projektus. Kur tie pinigai dings - neaišku“, - sakė LNDT aktorius Arūnas Sakalauskas.
„Nevyniokime - įstatymo esmė yra pinigų perskirstymas ir erdvių užvaldymas, labiausiai rūpi pastatai ir pinigai“, - jam pritarė kolega Andrius Bialobžeskis.
LNDT aktorius Vytautas Rumšas tikino, kad siekis teatrus paversti viešosiosmis įstaigomis reiškia, kad valstybė nebegali išlaikyti teatro ir nori priversti jį užsidirbti pačiam. Tačiau pasaulyje, anot jo, nėra nė vieno teatro, kuris išsilaikytų.
„VŠĮ „modeliukas“ man primena „Domino“ teatrą - jis renka labai didžiulius pinigus, labai didelę auditorija. Aš pats ten vaidinu viename spektaklyje (...). Čia yra ne teatras, tai yra atvira komercija. Vadinasi, valstybiniai teatrai turės virsti „Domino“ teatrais?“, - stebėjosi jis.
Kultūros ministerija penktadienį išplatintame pranešime savo ruožtu nurodo, kad terminuotos darbo sutartys galioja daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių teatrų, o įstatymo projektas nėra rengiamas slaptai - į darbo grupes įtraukti ir teatralai.
„Svarbu pabrėžti tai, kad kai kuriuose teatruose aktoriai per metus neturėdami nė vieno spektaklio gauna didesnius atlyginimus nei tie, kurių užimtumas per metus 100 procentų. Problema nėra nauja, apie tai kalbama jau daugiau nei 20 metų. Juo labiau klausimas nėra spendžiamas už uždarų durų – darbo grupėse rengiant įstatymą dalyvauja teatrų atstovai - tiek vadovai, tiek aktoriai. Prie kontraktinės sistemos perėjo praktiškai visi ES teatrai, taip pat Ukraina, kuri įstatymus pakeitė jau prieš 20 metų“, - tvirtina Kultūros ministerija.
Tuo metu teatralai reikalauja į įstatymo projektą rengiančią darbo grupę įtraukti „pripažintus teatro menininkus, praktikus ir kultūros analitikus“. Taip pat ketinama lapkričio 10 dieną sušaukti nacionalinių ir valstybinių teatrų suvažiavimą, o neišbraukus iš įstatymo projekto diskutuotinų įstatymų nuostatų žadama rengti protesto akcijas ar net streikus.