Literatūros gurmanams rašytojos Donnos Tartt pristatinėti nereikia.
„Ji yra amerikiečių rašytoja, daugeliui skaitytojų turbūt žinoma dėl savo knygų „Dagilis“ ir „Slaptoji istorija“. Ir štai turime naujieną lietuvių kalba, romaną „Mažasis draugas“, nors pasaulyje tai ne naujiena – jis buvo išleistas 2002 metais, pirmą kartą, beje, ne Amerikoje, o Europoje, regis, Olandijoje, o tada 2003 metais jau pasirodė anglų kalba Amerikoje“, – pasakojo V. Maksvytė.
Ši įspūdinga autorė, apdovanota Pulitzerio premija, iš tikrųjų ir yra išleidusi tik tris romanus.
„Pagal jos knygą „Dagilis“ ir filmas sukurtas, bet autorė vieną romaną rašo maždaug dešimt metų. Tad nereikia stebėtis dėl apimties, kita vertus, ne vien apimtis svarbi, jos tekstai labai sodrūs detalių, jos charakteriai yra sukurti iki smulkmenų, sustyguoti, veiksmas dažniausiai koks nors paslaptingas“, – sakė literatūros ekspertė.
Šiame romane viskas prasideda nuo mažo berniuko mirties, kuris randamas kieme, šventės metu, savo namuose pakartas ant medžio šakos. „Ir po dvylikos metų žmogžudystė yra vis dar neišaiškinta, niekas nežino, kas įvyko, šeima tarsi sustingusi tame laike, bet yra jau užaugusi mažoji sesutė, kuri jo net neatsimena, bet yra ypatingo smalsumo, išmintingumo vaikas. Net cituojama, kad tai ne grožiu, o protu pasižyminti mergaitė, kuri yra užsispyrusi, atkakli, ir ji nutaria, kad išsiaiškins, kas įvyko, išsiaiškins šitą žmogžudystę. O visa kita yra tarsi toks paslaptingas, mistiškas pasakojimas, yra ir detektyvo linija, bet knyga ne apie tai – ji apie santykius, apie gyvenimą, apie paslaptis, nesikalbėjimą“, – pabrėžė V. Maksvytės ir pridūrė, kad ši autorė ir romanas „Mažasis draugas“ jau yra laikomi šių dienų klasika.
„Sakyčiau, visiems tiems, kas nori geros dramos, tokio ne greitai, bet su dideliu malonumu perskaitomo kūrinio, tikrai turėtų patikti ši knyga“, – sakė ji.
Iš anglų kalbos romaną vertė Elžbieta Kmitaitė.
Jens Liljestrand „Net jei viskas baigsis“ – visai kitokia istorija.
„Pati skaičiau labai susidomėjusi ir įsitraukusi. Man atrodo, labai aktuali knyga visiems tiems, kas domisi ekologija, kas galvoja, kaip bus, kai tų sausrų dar labiau daugės, kaip mes gyvensime, kas augina mažus vaikus, kas domisi influencerių pasauliu ir kas mėgsta skandinavų literatūrą“, – kalbėjo V. Maksvytė.
„Tai yra skandinavų autoriaus knyga, jo debiutinis romanas. Šiaip autorius yra žurnalistas, ir knygoje yra visa tai, kas būdinga gerai skandinavų literatūrai – savitas humoras, įsižiūrėjimas į detales, ryškūs portretai. Tai pasakojimas apie šias dienas, nors truputį atrodo ateityje, bet veiksmas vyksta šiuo metu. Švedijoje nesustabdomai dega miškai, ir jauna šeima, vyras, perspektyvus rinkodaros specialistas, keturiasdešimtmetis, gerai uždirbantis, su žmona ir dviem vaikais atostogauja nuostabioje Švedijos vietoje, prie ežero, tarp miškų, ir staiga kyla tie gaisrai, jie eina, o žmonės turi bėgti, trauktis. Ir kas tuo metu vyksta, ar mes kaip visuomenė, kaip bendruomenė, kaip kultūringi žmonės gebame išlaikyti savo žmogiškumą? Jeigu vaikai pasimeta, kaip jaučiasi tėvai, kai tu žinai, kad to vaiko gali ir nebepamatyti? Ką apie globalų atšilimą, klimato kaitą mano influenceriai, kokią įtaką jie turi ir kur yra sprendimas?“, – knygoje keliamus klausimus pristatė literatūros ekspertė.
Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis.
Deepti Kapoor „Blogio metas“ skaitytojams bus netikėtas atradimas. Tai yra antrasis indų autorės, žurnalistės romanas, pirmasis lietuvių kalba.
„Šis romanas, kuris yra pirma trilogijos dalis, tiesiog šovė į visas aukštumas – pagal jį jau yra nupirktos teisės serialui, skaitytojai laukia antros ir trečios dalies. Apibūdinti vienu žodžiu ar žanru šį kūrinį sudėtinga: tai ir trileris, ir šeimos drama, ir saga, ir romanas, gali pavadinti kaip nori, bet ką čia atrasite, tai Indiją, su visomis jos spalvomis, nuo lūšnynų, bado, išsekimo iki aukščiausių sluoksnių, mafijos, korupcijos, papirkinėjimų, turtų, neįtikėtinos galios, leidimo sau daryti bet ką, žaisti žmonių gyvenimais“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Pagrindiniai trys veikėjai yra iš vargingos visiškai aplinkos kilęs vaikinas, tarnas, turtingas jaunuolis, kuris yra būtent tų korumpuotų mafijos grupuočių palikuonis, ir žurnalistė, kuri yra įsukta į tuos santykius. Tad kraujas, meilė, intrigos, pinigai, seksas, narkotikai, skausmas, vienatvė – visa ta tamsioji žmogaus pusė, visiškai užburiantis kūrinys“, – sakė literatūros ekspertė. Pasak jos, knygoje galima jausti ir tai, kad autorė yra žurnalistė, nes pastebima dokumentika, gebėjimas rinkti medžiagą ir ją perteikti.
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė.
Heather Webb „Žozefina“ – istorinis romanas, pagal vienos įspūdingos moters biografiją, kurios tikrasis vardas Mari Žozefa Roza de Tašė.
„Šis vardas turbūt mažai kam ką sako, bet jei paminėsime pirmąjį Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą ir pirmąją Prancūzijos imperatorienę Žozefiną, iškart kontekstas tampa aiškus. Įspūdinga įspūdingos moters istorija ir autorės debiutas. Ji užsibrėžė sau papasakoti Žozefinos širdies ir jausmų istoriją, nes tikrai yra daug istorinių studijų, dokumentų, laiškų, faktų, pasakojimų apie šią porą, ar abu kartu, ar atskirai, bet tokio romano, kuris atskleistų Žozefinos vidinį pasaulį, jai pasirodė, kad stokoja“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Nuo Martinikos salos, nuo tokios laukinės, džiunglėse nardančios, su sesėmis žaidžiančios, aistringos, nevaržomos kreolės iki rafinuotos, intrigas išmanančios imperatorienės. Ir vėliau, kai Napoleonas Bonapartas išsiskiria su Žozefina, koks jos toliau likimas? Iki tokių pačių aukštumų, iki pasaulio elito, kurį jai pagal romaną išpranašauja Martinikos saloje būrėja, kuri sako, tu būsi aukščiau negu karalienė. Tad kaip būtent nueinamas tas kelias konkrečios moters, truputį netašytos, negražios ir gebančios išeiti iki aukščiausių sluoksnių – „Žozefina“ istorinių romanų gerbėjams paliks įspūdį“, – užtikrino ji.
Iš anglų vertė Lina Būgienė.