Atsisveikinimas su a.a. Rimu Tuminu vyks:
Kovo 19 d., antradienis
12 val. Urna iš LMTA centrinių rūmų lydima į Vilniaus mažąjį teatrą.
13 - 21 val. Teatro durys atveriamos visiems, norintiems atsisveikinti su Režisieriumi.
18 val. – šv. Mišios aukojamos Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje (Maironio g. 10, Vilniuje).
Kovo 20 d., trečiadienis
10 - 14 val. Teatro durys atveriamos visiems, norintiems atsisveikinti su Režisieriumi.
14 val. Urna išnešama iš Vilniaus mažojo teatro, atsisveikinimui palydima iki Lietuvos nacionalinio dramos teatro.
Amžinojo poilsio velionis atguls Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Velionio atminimą prašoma pagerbti gėlės žiedu.
Primename, kad R. Tuminas mirė Italijoje, savaitgalį ten taip pat įvyko atsisveikinimo su juo ceremonija.
Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija).
Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...