Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad tai laukiamas įvykis, susilaukiantis dėmesio ir kalbų: „Be abejo, tie, kurių pavardės nuskambės kaip laimėtojų, susilauks daug sveikinimų. Tegu formuluotė, kuri suteikta pasitarnauja kaip žemėlapis pažinti kūrėjus.“
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys: „Atrinkimas yra nepaprastai sunkus ir atsakingas įvykis, sąrašas tų, kurie nusipelnė yra gerokai ilgesnis. Dažnai tenka sudėtinga užduotis pasverti jų kultūrinį svorį kultūrai, palyginti sunkiai palyginamus dalykus. Komisija dirbo atsakingai, buvo kalbama ir svarstoma, ieškoma optimalaus sprendimo. Pripažįstame ir lenkiame galvas tiems, kurie dalyvavo konkurse, du žmonės už ilgametį indėlį, keturi už septynerių metų pasiekimus“
Už ilgametį indėlį apdovanojami:
Vidas Petkevičius už įtaigius vaidmenis teatre ir kine;
Menotyrininkė Agnė Narušytė už vertybišką šiuolaikinės skulptūros refleksiją;
Vytautas Miškinis, už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą;
Menininkas Dainius Liškevičius už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinėmis meno priemonėmis;
Fotomenininkas Remigijus Treigys už laiko ženklų poetiką fotografijoje;
D. Liškevičius: yra ir daugiau mano kūrinių, apie kuriuos kalbama
Po paskelbimo pakalbintas D. Liškevičius sakė, kad jam toks kūrybos įvertinimas yra džiugi naujiena: „Kažkokios premijos, pastebėjimai suteikia daugiau kažkokio optimizmo, nes parodo, kad įvertinama tavo kūryba, kurioje tu, galima sakyti, atlieki kažkokią misiją“.
Paklaustas, ar vasarą vykusio šeimos maršo organizatoriai, kurie buvo pateikę skundą dėl D. Liškevičiaus kūrinio, videoperformanso „Restartas / Kliaksas“, prokuratūrai, nepadarė jam paslaugos dar labiau aktualizuodami jo kūrybą, menininkas priminė, kad jis yra sukūręs ne vieną ar du kūrinius, apie kuriuos yra kalbama.
„Jų yra daug ir jie ne mažiau reikšmingi. Jei kalbėti apie „Restartas / Kliaksas“, jis yra mano didelio projekto muziejaus dalis, kuri plačiai išaiškina mūsų visuomenės istorinius skaudulius ir tame kontekste kalba apie patriotizmą ir apie tą kito supratimą, suvokimą. Tai čia tam tikros situacijos pasitarnauja visaip“, – kalbėjo jis.
D. Liškevičius sakė šiuo metu, kaip ir visada, esantis kūrybiniame procese. „Ačiū Dievui, jis niekada nesustoja, kol įdomu gyventi“, – sakė menininkas, atskleisdamas, kad dabar baigia kurti dokumentinį filmą apie mūsų kasdienybę, kurioje mes bandome išgyventi, kuriam paskutinius taškus tikisi sudėti kitais metais.
Primename, kad Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusiam D. Liškevičiui šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimo. Menininką prokuratūrai buvo apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai.
Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.
Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila teigė, kad komisija peržiūrėjo šį menininko kūrinį.
„Pasirodė, kad jo kūrinys yra atvirkščias nei, kad buvo sakoma. Tačiau mes ne vieni sprendžiame, išklausėme ekspertų nuomones, peržiūrėjome visą autoriaus kūrybą, bet ne fragmentus, o visų septynerių metų kūrybą vertinome“, – per spaudos konferenciją sakė A. Raila.
A. Narušytė: man yra triguba šventė
A. Narušytė prisipažino dar gerai net nesuprantanti, kas įvyko: „Jausmas banguoja: tai, atrodo, nuostabu, tai – taip ir turėjo būti, tai, atrodo, nesąmonė. Paskui galvoji, palauk – ar čia jau tikrai? Visa jausmų puokštė ir jie kaitaliojasi. O šiaip, aišku, labai smagu, kad žmonės įvertino, ir man didžiulė garbė būti visame tame būryje tarp kitų penkių laureatų. Buvo didžiulė garbė būti ir dvylikos būryje, kurie visi verti tos premijos, tik, aišku, kad jų yra mažai, tad tenka kažkaip atrinkti. Ypač džiaugiuosi, kad du mano vertinami, mėgstami menininkai ir draugai Dainius Liškevičius ir Remigijus Treigys taip pat yra tame sąraše. Todėl šventė yra triguba – nežinau, kaip aš jausčiausi, jei būčiau, pavyzdžiui, tik aš, o jų nėra – būtų kažkas ne taip, žymiai mažiau džiaugsmo“.
Kas pasikeis A. Narušytės darbuose ir gyvenime gavus šią premiją? „Aš nesiimčiau prognozuoti dėl darbų, nes juos diktuoja įvairūs užsakymai ir mano pačios sumanymai. Tai, ką esu sumaniusi ir pažadėjusi, turiu įgyvendinti – tas negali jokiu būdu keistis. Bet šiaip gyvenimas, aišku, po tokio pripažinimo, žinau, kad pasikeičia, nes žiūrėkite, skambina žiniasklaida ir tenka atsakinėti į klausimus, kur anksčiau mažiau kam rūpėjai“, – juokėsi ji.
„Atsiranda toks naujas statusas, kur kažką gal reikia reprezentuoti ar panašiai. Aišku, tikiuosi, kad nesusiformuos kažkas tokio, kas išaugintų sieną tarp manęs ir mano draugų, tai būtų blogoji pasekmė, kuri gali įvykti tokiose situacijose, bet, tikiuosi, kad mano situacijoje neįvyks. Tai nežinau, ar nuo to pasikeičia gyvenimas, nes anksčiau dar nebuvo taip“, – šypsojosi laureatė.
Pasiteiravus, ar šis laimėjimas gali daryti įtaką ir meno kritikos laukui, apie kurią dažnai girdimos diskusijos, esą ji prarandanti savo vertę ar kad apskritai jos mažėja, A. Narušytė pastebėjo, kad laikas nuo laiko meno kritikai šias premijas gauna, kaip, pavyzdžiui, Alfonsas Andriuškevičius ar pernai apdovanota muzikologė Rūta Stanevičiūtė.
„Be to, aš esu ne tik meno kritikė, bet ir menotyrininkė – rašau dailės ir fotografijos istoriją, ir tai yra šiek tiek kito pobūdžio dalykas, nes menotyrininkas, tyrinėjantis meno lauką, šiek tiek kartu tą laiką ir formuoja, taip pat kartu formuoja, kas ateityje bus žinoma ir kalbama apie mūsų dabartį. Tai čia yra šiek tiek tokio gal mokslinio pobūdžio dalykai, bet, aišku, yra ir meno kritikos sritis, kuri man yra labai svarbi – rašau ją nuo pat tų laikų, kai baigiau studijas dar 1993 metais ir nemetu to. O apie meno kritiką nuo pat jos atsiradimo buvo sakomi tie patys dalykai, kaip ir dabar: kad ji nepakankamai atidi meno kūriniams, kad ji galbūt nereikalinga, nes be menininko nebūtų kūrinio, o be kritikos kūrinys būtų, kad kritika kažkokia silpna, kad kritikai vengia vertinti ir nepasako publikai, kurie kūriniai geri, o kurie blogi, o tiktai vynioja į vatą – visi šitie priekaištai sakomi nuo pat pradžių, vos tik kritika atsiranda. Kita vertus, visada kurie nors geri autoriai vis rašo puikius tekstus, kurie įkvepia susipažinti su menininkais, žiūrėti ar klausyti jų kūrinius. Tuos kūrinius atveria kritikų tekstai – tu turi kažkokį pokalbį, dialogo dalyvį, su kuriuo kalbiesi skaitydamas tekstus, nes aš mėgstu ne tik rašyti, bet ir skaityti kritikų tekstus – čia nuolat vyksta toks polilogas mąstančių žmonių, kuris teikia daug džiaugsmo, nes geriausias dalykas būtent ir yra turėti tą terpę, kurioje esi pripažįstamas ir kurioje tu pripažįsti kitus, ir mes visi kartu reflektuojame, ir kuriame tą lauką“, – kalbėjo A. Narušytė.
R. Treigys: įvertinimas reikalingas bet kuriam žmogui, ne tik menininkui
Su pastebėjimu, kad šis apdovanojimas, matyt, yra šventė visam fotografijos laukui, R. Treigys sutiko: „Be abejo, tai didelis laimėjimas – ir asmeninis, ir fotografijos lauko. Ypač tos, truputį kitokios fotografijos – kokią kuria mūsų trijulė – Gintautas Trimakas, Vytautas Laukys.“
R. Treigys po žinios apie įvertinimą sakė, kad šiandien sunku yra pažvelgti iš šono į tai, kas įvyko.
„Reikia laiko, per daug gerųjų emocijų šiandien, kad galėtum įvertinti. Sveikinu ir džiaugiuosi dėl kolegų, A. Narušytės, D. Liškevičiaus. Agnė daug rašiusi ir apie mano kūrybą, išleido didžiulę knygą apie laiką mene“, – kitiems menininkams negailėjo pagyrų R. Treigys.
Kai buvo paskelbtas trumpasis sąrašas, fotomenininkas neslėpė tikėjęsis gauti apdovanojimą: „Visą laiką tikiesi, jeigu jau pretenduoji į premiją, kažkokia viltis yra, ji išsipildė.“
Įvertinimas, R. Treigio įsitikinimu, reikalingas bet kuriam žmogui, ne tik menininkui.
„Visiems, kurie daro, dirba – tai yra smagu. Mes, žmonės, esam tokie, mums patinka, kai darbus įvertina. Apdovanojimai įkvepia dvigubai dirbti. Gyvenimas ir kūryba eina savo tėkme – ir toliau kažką darai. Dabar laikas švęsti, juolab kad Kalėdos artėja, šventinis laikotarpis “, – kalbėjo jis.
Įvertinami reikšmingiausi kūrėjai
„Delfi“ primena, kad Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija lapkričio pabaigoje paskelbė 12-os kūrėjų, pretenduojančių gauti 2021 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.
Įvertinusi daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu buvo atrinkusi dvylika kandidatų.
Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą šiemet buvo patekę: choreografė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius, dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, menotyrininkė Agnė Narušytė, aktorius Vidas Petkevičius, rašytojas Kazys Saja, aktorius Arūnas Sakalauskas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, fotomenininkas Remigijus Treigys, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.