Kultūros ministras Simonas Kairys spaudos konferencijoje atviravo, kad vis dar gyvena įspūdžiais iš Europos kino festivalio, kur apdovanotas režisierius M. Kvedaravičius.
„Atrodytų, meno žmonės gyvena nuo apdovanojimo iki apdovanojimo, bet taip tikrai nėra. Kalbame apie žmones, kurie neatsirado iš niekur, jų neatvedė viena proga, tai kūrybiškumo rezultatas. Norėčiau padėkoti komisijai, kuri ne tik matematiškai sudeda taškus, bet žiūri idėjiškai, įsipareigoja sau atlikti misiją“, – sakė S. Kairys.
Komisijai pirmininkavęs kino režisierius Audrius Stonys dėkojo kolegoms: „Buvo atliktas labai rimtas darbas, nė viena pavardė nebuvo apeita – daug diskusijų, svarstymų, neatidavėme visko sausai matematikai, kiekvienas argumentas stipriai pasvertas ir pamatuotas. Tai nėra vienuolikos narių sprendimas, tai Lietuvos balsas, stengėmės pamatyti žmones Lietuvos kultūros kontekste, visi, kurie apdovanoti, kultūros šviesuliai, palikę ženklų pėdsaką kultūros istorijoje, ir tie, kurie kuria mūsų identitetą.“
Kino režisierius Audrius Stonys, kalbėdamas apie šviesaus atminimo M. Kvedaravičių, sakė, kad tai buvo menininkas, kuris ėjęs iki galo: „Jis ėjo iki galo, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba, paliko neišdildomą galingą pėdsaką, tiek Lietuvoje, tiek pasaulio padangėje.“
A. Stonys pabrėžė, kad tai nėra dažnas reiškinys, kai kūrėjas apdovanojamas po mirties – trečias toks atvejis. „Apdovanotas ne tik dėl to, kad žuvo, bet ir už jo išskirtinę kūrybą – jisai sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, bet ir Venecijoje, jo darbų buvo laukiama, didžiulis Lietuvos kino pažadas! Neturėjome jokių abejonių, kad turi būti įvertintas ne tik už didvyriškumą, bet ir už aukščiausio rango kūrybą“.
Kompozitorius Šarūnas Nakas sakė, kad Žibuoklės Martinaitytės Rosaschi vardas gerai žinomas pasaulio scenose. „Muzikos grandų mokinė, nuosekliai tęsianti Lietuvos mokyklos liniją, šiuo metu išgyvena patį kūrybos viršūnės etapą, didele paklausa, jos premjeros vyksta tai Niujorke, tai Vašingtone, tai Lietuvoje.“
A. Stonys, kalbėdamas apie Giedrę Žickytę, pažymėjo, kad kiekvienas jos filmas galingas įvykis: „Kiekvienas jos filmas pritraukia dešimtis žiūrovų, išsaugantis dokumentikos gelmę, ji – galingo kilimo trajektorijoje, tikrai pelnyta ir užtarnauta premija.“
„Delfi“ primena, kad įvertinusi 30-ies pretendentų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija atrinko dvylika kandidatų, pretenduojančių gauti 2022 m. Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, sąrašą.
Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą šiemet buvo patekę: rašytojas Kazys Saja, dailėtyrininkė, parodų kuratorė, dailės ekspertė Raminta Jurėnaitė, kino režisierius Mantas Kvedaravičius, rašytojas Rimvydas Stankevičius, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, aktorius Dainius Svobonas, dailininkas Žygimantas Augustinas, menininkas Julijonas Urbonas, operos solistas Edgaras Montvidas, rašytojas Gintaras Grajauskas, menininkė Jurga Barilaitė, kino režisierė Giedrė Žickytė.
Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.