Nobelio premijos už pasiekimus literatūros srityje už 2018 metus atiteko iš Lenkijos kilusiai rašytojai O. Tokarczuk, už 2019-uosius – austrų rašytojui Peter Handke.
2018-ųjų premija atiteko O. Tokarczuk „už pasakojamąją vaizduotę, kuri su enciklopedine aistra atstovauja ribų peržengimą kaip gyvybės formą“, sakė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas.
2019-ųjų premija P. Handkei skirta „už įtakingą darbą, kuris su lingvistiniu išradingumu atrado žmogaus patirties periferiją ir specifiką“, per laureatų paskelbimo ceremoniją Stokholme sakė M. Malmas.
Akademikų nuomone, O. Tokarczuk „niekada nelaikė tikrovės kažkuo stabiliu ar amžinu“. „Ji kuria savo romanus, remdamasi įtampa tarp kultūrinių priešingybių: gamta prieš kultūrą, protas prieš beprotybę, vyras prieš moterį, namai prieš susvetimėjimą“, – pareiškė akademijos atstovas.
P. Handkė užsirekomendavo kaip vienas įtakingiausių Europos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, pažymėjo Nobelio komitetas. „Savotiškas P. Handkės menas grindžiamas atidžiu dėmesiu peizažams ir materialiam buvimui pasaulyje, tai padarė kiną ir tapybą dviem didžiausiais jo įkvėpimo šaltiniais“, – sakoma Švedijos akademijos pranešime.
Žinia, kad jai paskirta 2019 metų Nobelio literatūros premija, lenkų rašytoją O. Tokarczuk užklupo greitkelyje Vokietijos teritorijoje. Laikraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistui ji telefonu pasakė: „Kai tai sužinojau, turėjau sustoti. Aš to dar nesuvokiu. Labai džiaugiuosi, kad kartu su manimi apdovanotas P. Handkė, kurį nepaprastai vertinu. Nuostabu, kad Švedijos akademija taip įvertino centrinės Europos dalies literatūrą. Džiaugiuosi, kad dar laikomės.“
Nobelio literatūros premijos paskyrimas rašytojai O. Tokarczuk – svarbus įvykis lenkų literatūrai. Tai ketvirtadienį parašė tviteryje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, sveikindamas tautietę su šiuo garbingu apdovanojimu.
Savo ruožtu Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė: „Kaip lenkas labai didžiuojuosi, kai mūsų šalis garsinama pasaulyje.“
Nobelio literatūros premijos laureatu tapusį austrų rašytoją P. Handkę pasveikino Austrijos kanclerė Brigittė Bierlein ir šalies užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas.
Galutiniame pretendentų sąraše buvo aštuonios pavardės, iš kurių buvo išrinkti du laureatai, nurodė Švedijos akademijos Nobelio komiteto pirmininkas Andersas Olssonas.
O. Tokarczuk ir P. Handke gaus po 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų), auksinį medalį ir diplomą. Visos Nobelio premijos, išskyrus taikos, bus įteiktos per iškilmingą ceremoniją Švedijos sostinėje gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais metines.
Nobelio taikos premija bus įteikta tą pačią dieną Norvegijos sostinėje Osle.
O. Tokarczuk bus 15 moteris iš 116 Nobelio literatūros premijos laureatų, apdovanotų nuo 1901 metų, kai buvo pradėtas teikti šis prestižinis apdovanojimas.
Ketvirtadienį buvo apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.
O. Tokarczuk – 17 knygų autorė
O. Tokarczuk gimė 1962 metais Sulechuvo mieste Lenkijos vakaruose. Ji studijavo psichologiją Varšuvos universitete. Vėliau dirbo kambarine Londone, psichoterapeute Vroclave ir Valbžiche. Kai jos pirmieji literatūros kūriniai išpopuliarėjo, O. Tokarczuk visiškai atsidėjo rašytojos darbui.
O. Tokarczuk – 17 knygų autorė. Jos pirmoji knyga buvo eilėraščių rinkinys 1989 metais. Tarp jos kūrinių – romanai, apsakymai, esė, taip pat kino scenarijai. Lietuvių skaitytojams ji pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“, „Bėgūnai“ autorė.
Pastaraisiais metais O. Tokarczuk pelnė daugybė literatūros apdovanojimų. 2018 metais ji tapo pirmąja lenkų literatūros pasaulio atstove, paskelbta Bookerio premijos laureate. Šis prestižinis apdovanojimas jai buvo paskirtas už romaną „Flights“ („Skrydžiai“).
Rašytoja skelbiasi esanti feministė, ragina plėsti Lenkijoje homoseksualių porų teises, remia ekologinius judėjimus. Dabar O. Tokarczuk rašo knygą savo šeimos biografijos motyvais. Centrinė pasakojimo linija bus lenkų ir ukrainiečių santykiai.
P. Handkė gimė 1942 metais Austrijos mieste Grifene. Jis yra vienas garsiausių vokiškai rašančių dabarties autorių. Nuo 1966 metų pasirodė apie 100 jo kūrinių – pjesių, romanų, scenarijų, klasikos vertimų. Lietuviškai išleistos P. Handkės knygos „Kairiarankė moteris. Vartininkas bijo vienuolikos metrų baudinio“, „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“, „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje austras dažnai buvo kritikuojamas už tai, kad ginkluotame konflikte Jugoslavijoje palaikė serbus savo kūrinyje „Žiemos kelionė prie Dunojaus, Savos, Moravos ir Drinos arba Teisingumas Serbijai“. Dėl to, kad, P. Handkės nuomone, popiežius atsiribojo nuo Balkanų konflikto, rašytojas pasitraukė iš Katalikų bažnyčios ir perėjo į stačiatikybę.
Nobelio premija bus įteikta Stokholmo filharmonijoje gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną. Gėlėmis papuoštoje scenoje Švedijos monarchas įteiks laureatams aukso medalį su premijos steigėjo portretu ir diplomą.
„Lingvistinis išradingumas“
2019-ųjų premija P. Handkei skirta „už įtakingą darbą, kuris su lingvistiniu išradingumu atrado žmogaus patirties periferiją ir specifiką“, nurodė Akademija.
Ironiška, kad 2014 metais P. Hendke ragino panaikinti Nobelio literatūros premiją, nes ji esą „neteisingai kanonizuoja“ jos laureatą.
Vokiečių kareivio sūnus, pirmą kartą tėvą pamatęs jau būdamas suaugęs, „pasižymėjo kaip vienas įtakingiausių rašytojų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, skelbia Švedijos akademija.
P. Handke taip pat yra sukėlęs diskusijų, kai 2006 metais dalyvavo buvusio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus laidotuvėse ir pareiškė užuojautą 10-ojo dešimtmečio Jugoslavijos karuose dalyvavusiems serbams.
Tačiau jo darbai kupini aistringo troškimo ieškoti, atrasti ir įgyvendinti savo atradimus, surandant jiems naujas literatūrines išraiškas, sakoma Akademijos pranešime.
Tarp garsiausių P. Hendkės kūrinių yra „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ (Der kurze Brief zum langen Abschied), poezijos rinktinės „Vidinio pasaulio išorinio pasaulio vidinis pasaulis“ (The Innerworld of the Outerworld of the Innerworld) ir „A Sorrow Beyond Dreams“ apie 1971 metais nusižudžiusią jo motiną.
Be to, vokiečių literatūros grandą ir 1929 metų Nobelio literatūros premijos laureatą Thomą Manną jis yra pavadinęs „siaubingai blogu rašytoju“, kepantį „globėjišką, snargliną prozą“.
Skandalo sukrėsta Akademija
1786 metais įkurta Švedijos akademija iš visų jėgų stengiasi pataisyti savo reputaciją po instituciją supurčiusio skandalo – su viena buvusia akademijos nare artimai susijusiam prancūzui Jeanui-Claude'ui Arnault pareikštų kaltinimų dėl išprievartavimo ir jo nuteisimo 2018 metais.
J. -C. Arnault skandalas suskaldė šią gerbiamą instituciją, nes nariai nesutarė, kaip spręsti ryšius su juo. Kilo įnirtinga kova dėl valdžios.
Šis epizodas iškėlė į viešumą 18 narių turinčios Akademijos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.
Iškilę faktai sukrėtė liuteronišką Švediją, kuri didžiuojasi savo sutarimu grindžiama demokratija, skaidrumu ir netoleruoja nelygybės.
J.-C. Arnault yra vedęs Katariną Frostenson, Akademijos narę, atsistatydinusią kilus skandalui per patį pasaulyje prasidėjusio judėjimo #MeToo įkarštį.
Pora taip pat vadovavo vienam Stokholme veikiančiam kultūros klubui, gaudavusiam finansavimą iš šios prestižinės institucijos.
Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.
„Nobelio premija, kuri anksčiau asocijavosi su aukščiausios rūšies literatūra, dabar daugeliui asocijuojasi su #MeToo... ir nesusitvarkančia organizacija“, – sakė švedų literatūros kritikė Madelaine Levy naujienų agentūrai AFP.
Dar prieš šį skandalą Akademija 2016 metais priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą prestižinį literatūros apdovanojimą skirti JAV dainininkui ir dainų kūrėjui Bobui Dylanui.
Per praėjusius metus Akademija priėmė naujų narių ir naujus įstatus. Birželio mėnesį naujuoju nuolatiniu sekretoriumi tapo literatūros profesorius Matsas Malmas.
„Pakeitimai buvo labai veiksmingi ir mes dedame vilčių į ateitį“, – kelios dienos iki Nobelio premijos laureatų paskelbimo sakė M. Malmas interviu AFP.
Jis pripažino, kad skandalingi įvykiai pakenkė institucijos reputacijai ir sakė, kad permainų reikia daugiau.
„Esame įsitikinę, kad dar reikia atlikti daug darbo“, – sakė jis.
2017 metais Nobelio literatūros premija buvo apdovanotas japonų kilmės britų autorius Kazuo Ishiguro (Kadzuo Išiguras), parašęs tokius darbus kaip „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) ir „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).
Paskutinis laureatas paaiškės pirmadienį
Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui bei Greggui L. Semenzai.
Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas, šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras ir šveicarų astronomas Didier Queloz.
Trečiadienį Nobelio chemijos premija buvo paskirta amerikiečiui Johnui Goodenoughui, anglui M. Stanley Whittinghamui ir japonui Akirai Yoshino „už ličio jonų baterijų sukūrimą“.
Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg.
Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.