„Visi, orintys pamatyti įdomų, paslaptingomis istorijomis apipintą diržo segmentų rinkinį, turėtų paskubėti tai padaryti artimiausiu metu, nes jis vyksta atgal „namo“ į Baltarusiją. Ypatingą statusą turinti viena brangiausių ir reikšmingiausių vertybių Baltarusijos Respublikos kultūros paveldo registre greičiausiai bus eksponuojama kituose pasaulio muziejuose, bet vargu ar ji vėl kada greitai atkeliaus į Lietuvą. Tad ši savaitė – paskutinė galimybė pamatyti vertingą meno ir istorijos kūrinį, kuris mena jei ne patį Vytautą Didįjį, tai bent jau jo didingą epochą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Kartu su Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi surengta keletą mėnesių trukusi tarptautinė paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ buvo puiki proga dar kartą prisiminti Lietuvos valstybingumo puoselėtoją ir ryškiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Vytautą Didįjį. Pristatomas įdomus, greičiausiai XIV a. pab.–XV a. I p. Genujos meistrų, dirbusių Krymo pusiasalyje, Kafos mieste (Krymo chanatas, dab. Feodosija, Krymas, Ukraina), sukurtas diržo segmentų rinkinys, turintis rytietiškos ornamentikos bruožų. Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai (Kryme ilgą laiką buvo Venecijos ir Genujos miestų faktorijos), o apskritos plokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką.
Diržas rastas 1990 m. su didžiuliu monetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone, kaime simboliniu pavadinimu Litva (Lietuva). Daugiau kaip 10 metų diržas priklausė privatiems kolekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybinio universiteto profesoriaus Valentino Riabcevičiaus dėka jis buvo perduotas į valstybės nuosavybę, o po metų pateko į Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius.
Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės bei priklausomybės. Dalis istorikų ir visuomenės veikėjų šią vertybę siejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kūrė gražią istoriją apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusio chano Chadži Girėjaus 1428–1429 m. įteiktą dovaną Lietuvos valdovui.
Tačiau būtina pabrėžti, kad jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, kad eksponuojama vertybė priklausė didžiajam kunigaikščiui Vytautui, nėra. Tačiau galima daryti prielaidą, kad šis diržas mena šio Lietuvos valdovo laikus. Tačiau tai, be jokios abejonės, įdomus ir dėmesio vertas meno kūrinys, slepiantis daug neįmintų mįslių. Tikėtina, kad tolesni tyrimai bent truputį praskleis šios išskirtinės vertybės paslaptingumo šydą.
„Šis kelis mėnesius Rūmų reprezentacinių interjerų ekspozicijoje rodytas unikalus papuošalas lankytojams leido pajusti Vytauto Didžiojo epochos dvasią, taip pat įtvirtino glaudų ir rezultatyvų šiandieninį dviejų valstybių kultūros institucijų bendradarbiavimą. Už ilgametį bendradarbiavimą, muziejinį bičiuliškumą, išskirtinius kolegiškus santykius esame dėkingi muziejininkams iš Baltarusijos ir tikimės, kad ir toliau įgyvendinsime bendrus muziejinius projektus, primenančius bendrą mūsų praeitį. Vertingo ir paslaptingo eksponato, siejamo su Vytauto vardu, rodymas Vilniuje tapo ir gera proga prisiminti šį valdovą bei jo epochą. Labai džiaugiamės, kad pavyko surengti net 11 kultūrinių renginių ciklą, kurio metu dažniausiai paskaitų forma buvo aktualinami įvairūs Vytauto aspekto Lietuvos valstybės, valdovo dvaro, kultūros paveldo, tarptautinių ryšių istorijos aspektai“, – teigia V. Dolinskas.
Valdovų rūmų muziejaus antrojo aukšto Gotikinėje antikameroje eksponuojamas Baltarusijos Respublikos nacionaliniam istorijos muziejui priklausantis diržas į Minską bus išgabentas vos pasibaigus parodai. Per beveik tris mėnesius šią parodą ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas aplankė daugiau kaip 41 tūkst. žmonių.