Paskutinį mėnesio sekmadienį muziejuose nemokamai apsilankę lankytojai muša rekordus, tačiau finansavimas tam nurėžtas

Apie tai, kad kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai galima lankyti muziejų nuolatines ekspozicijas – žino daugelis, tuo mielai naudojasi. Tačiau, ko gero, rečiau yra gilinamasi į tai, kokia yra šios galimybės finansavimo tvarka. Kultūros ministerijos skiriamos lėšos nėra kvotuotos, finansuojama pagal muziejų pateiktose paraiškose nurodytus duomenis – suskaičiavus lankytojų srautus. Tačiau šiemet muziejai susidūrė su netikėtumu – išvydo daug mažesnes kompensacines sumas, negu buvo pasiskaičiavę. Anot atstovų, asignavimas sumažintas net trisdešimčia procentų. Ar muziejininkai išliks pajėgūs priimti lankytojus nemokamai, ar išlaikys šią gražią tradiciją?

Kultūros ministerijos atstovai pabrėžia, kad dėl nemokamo lankymo sekmadieniais muziejai nepatiria jokių nuostolių, netgi priešingai. Nemokamas lankymas yra finansuojamas pagal muziejų pateiktose paraiškose nurodytus duomenis – lankytojų srautus. Tačiau, kaip aiškino Kultūros ministerija, nemokamai besilankančių lankytojų skaičiui neplanuotai išaugus, Finansavimo skyrimo komisija priėmė sprendimą šiems metams numatytus asignavimus paskirstyti lygiomis dalimis. Muziejų asociacijos valdybos narys, Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza patikslino, kad pateikus lankytojų srauto ataskaitą asignavimas visiems muziejams buvo „ne paskirstytas lygiomis dalimis“, o tiesiog „visiems muziejams vienodai nurėžtas trisdešimčia procentų.“

Sąnaudos gula ant muziejų pečių

„Mums asignavimas yra sumažintas proporcingai procentais nuo pateiktų skaičių. Kiekviename muziejuje paskutinį mėnesio sekmadienį (per ketvirtį) apsilanko skirtingas skaičius lankytojų, mes juos fiksuojame. Muziejuose skiriasi bilietų kainos – kažkur kainuoja 10 eurų, kažkur – 5 eurus, taikomos 50 proc. nuolaidos senjorams. Priklausomai nuo to, kiek lankėsi senjorų, kiek vaikų, kiek pilnai apmokamų lankytojų – įvardinama suma varijuoja. Šiemet Šiaulių „Aušros“ muziejus, pateikęs lankomumo ataskaitą už pirmąjį ketvirtį prašė 16 tūkst. eurų, tačiau, nepaisant turimos statistikos, mums nubraukė 30 proc. nuo sumos, skyrė 11 tūkst. eurų“, – problemą nupasakojo R. Balza.

Raimundas Balza

„Pasielgė pakankamai demokratiškai, nenuskriaudė nė vieno, visiems sumažino pinigų sumą trisdešimčia procentų nuo nemokamų lankytojų“

Anot R. Balzos, taip nutiko visiems muziejams, prašiusiems padengti išlaidas už paskutiniais mėnesio sekmadieniais nemokamai apsilankiusiųjų srautus.

„Nubraukė 30 proc. nuo prašomų sumų. Pamatė, kad pinigų mažai, gal visiems neužteks – penkiems duosi, o šeštam ir septintam – ne, nes pinigų nebeliko, tai jie paėmė ir nubraukė visiems muziejams 30 proc. Pasielgė gana demokratiškai, nenuskriaudė nė vieno, visiems sumažino pinigų sumą trisdešimčia procentų nuo nemokamų lankytojų. <...> Kaip žinome, pirmas ketvirtis nebūna gausiai lankomas, visada daugiau lankytojų atsiranda antrą ir trečią ketvirtį. Vasarą žmonės pradeda keliauti, manau, tas judesys nemokamų lankytojų paskutiniais mėnesio sekmadieniais muziejuose būna didesnis negu pirmą ketvirtį“, – dėl ateities nerimavo R. Balza.

Tokį sprendimą grindžia lėšų trūkumu

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė taipogi pažymėjo, kad kiekvieno nemokamo sekmadienio lankytojų skaičius yra fiksuojamas ir pasibaigus ketvirčiui Kultūros ministerijai teikiama paraiška lėšų kompensavimui.

„Pirmąjį 2023 metų ketvirtį muziejų nemokamai aplankė daugiau nei 23 tūkst. lankytojų, kas pinigine išraiška būtų daugiau nei 100 tūkst. eurų. Deja, kompensuojama suma už šį ketvirtį sieks 68 tūkst. eurus. Kultūros ministerija tokį sprendimą grindžia lėšų trūkumu, kuris atsirado dėl didesnio nei prognozuota lankytojų skaičiaus“, – konstatavo faktą R. Kačkutė.

Per kelerius metus, tęsė LNM generalinė direktorė, jau susiformavo įprotis šias pajamas iš anksto planuoti ateities projektams, nes jos gaunamos kas ketvirtį pagal vidurkį, kurį iš anksto galima numatyti.

„Kompensuojamų lėšų procentą mažinti planuojama ir ateinančius šių metų ketvirčius, taigi tai turės įtakos visai šių metų veiklai, kuri iš dalies remiasi į būtent šias pajamas. Suplanuotos parodos ir projektai, žinoma, įvyks, gal tik ne taip, kaip norėtume: šiuos pinigus daugiausiai skiriame kokybės gerinimui, t.y., kad jie būtų tinkamai iškomunikuoti, patraukliomis priemonėmis pristatomi vaikams, pritaikyti asmenims su specialiaisiais poreikiais ir taip toliau. Tai yra ta pajamų dalis, kuri daro muziejų patrauklų ir prieinamą visiems“, – sakė R. Kačkutė.

Rūta Kačkutė

„Jau susiformavo įprotis šias pajamas iš anksto planuoti ateities projektams, nes jos gaunamos kas ketvirtį pagal vidurkį, kurį iš anksto galima numatyti“

Gera ir bloga naujiena

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktorius Arūnas Gelūnas pajuokavo, kad šioje situacijoje yra panašiai kaip istorijoje – geras dalykas ir blogas.

„Geras dalykas yra tas, kad ši situacija susiklostė dėl gan dramatiško lankytojų skaičiaus išaugimo. Iš tikrųjų, nežinau, ar lankytojai jau suvokė, kad pandemijos pabaiga galutinė, jau į viešumą galima eiti drąsiai, ar bendra niūruma dėl karo fono ir įvairių ekonominių prognozių, kad žmonėms reikia prasiblaškyti, eina į muziejus nemokamais sekmadieniais, gerai leidžia laiką. Galbūt tiesiog susiformavo įprotis per tuos ketvertą ar penketą metų, postpandeminiu laikotarpiu jis maksimaliai realizuojasi. Skamba baisiai, esą ministerija nurėžė vargšams muziejininkams lėšas, bet realiai, tai gan džiugi žinia, kuri reiškia, kad muziejai sulaukia daugiau lankytojų“, – samprotavo A. Gelūnas.

Savo ruožtu R. Balza pastebėjo, kad kiekvienas lankytojo atėjimas į muziejų padidina komunalines sąnaudas. „ Ar ateina dešimt, ar šimtas penkiasdešimt lankytojų – skirtingi dalykai. Sąnaudos gula ant muziejaus, mums gi niekas neduoda nieko nemokamo kaip institucijoms... Už viską reikia mokėti, o sąnaudos auga, kad viskas veiktų, funkcionuotų, būtų švara ir tvarka“, – aiškino jis.

Su kolega A. Gelūnas nebuvo linkęs sutikti – išlaidos už elektros, šildymo, šiukšlių išvežimo paslaugas, anot jo, atskira derybų eilutė.

„Dėl to, kad gausime mažiau lėšų už nemokamus savaitgalius, manau, tai tiesiogiai neatsilieps mūsų komunaliniam ūkiui. Praktiškai tai nelabai susiję su nemokamais savaitgaliais, – už tuos pinigus muziejai gali papildyti kolekcijas, surengti puošnesnių parodų, investuoti į kūrybinę dalį. Jei visus uždirbtus pinigus skirtų atsiskaitymui už komunalines paslaugas – lauktų melancholiškas likimas. Vyriausybėje turėjome pašnekesį su kultūros strategais. Jeigu muziejai gauna bazinį finansavimą, jis skiriamas atlyginimams ir komunalinėms išlaidoms, o galimybė uždirbti iš veiklos – galėtų būti reinvestuojamas į ambicingesnių parodų atsivežimą iš užsienio, meno kūrinių įsigijimą rinkiniams – kas mums aktualu. Veiklų spektras labai didelis“, – sakė pašnekovas.

Asignavimų sumažinimas apsunkino planavimą

Tai, kad asignavimas sumažintas nepranešus iš anksto, R. Balzos teigimu, vis dėlto, apsunkino planavimą.

„Žinojome, kuo padengsime kaštus, dabar turėsime planuoti iš naujo, nes nebeišeina, nebeužtenka, nebegalime to sau leisti. Gerai, kai žinome į priekį – bent jau metams, toks yra planavimo principas. Nesame tokie, kad galėtume išlaidauti, sunkiai galą su galu suduriame, o žinant kainų šokinėjimus – elektros ar dujų... Viską jaučiame savo kailiu, tikimės, kad valstybė į tai atsižvelgia. Planavimas, strategijų priėmimas – be galo svarbus“, – sakė jis ir pridūrė, kad nemokamos muziejų lankymo galimybės nesinorėtų atsisakyti. Patirtis susiformuoja ne per vienerius metus, atsiranda tradicijos, įpročiai, tad reikia ieškoti būdų, kaip tęsti šią gražią tradiciją, rasti finansavimo šaltinius.

A. Gelūnas atkreipė dėmesį, kad Kultūros ministerija taip pat planuojasi apytiksles sumas.

„Apsilankymų muziejuose statistika puiki. Ateina daug lankytojų, ir jeigu jų sulaukiama gerokai daugiau, muziejai Kultūros ministerijos paprašo gerokai daugiau pinigų kompensavimui. Natūralu, kad ministerija planuojasi apytiksles lėšas, dažniausiai vadovaujasi precedentais, tuo, kas buvo ankstesniais metais. Jeigu buvo planuota pagal 2022-ųjų lankymo ir kompensavimo vidurkius, tai 2023-aisiais, išaugus tiems skaičiams, natūralu, kompensavimų prašymo sumoms, matyt, priimtas sprendimas visus vienodai pristabdyti, – skirti mažiau“, – svarstė LNDM direktorius.

A. Gelūnas tikino suprantantis valstybę, kuri, kaip pastebėjo jis, „į tokį džiugų dramatišką skaičių šoktelėjimą negali reaguoti šimtu procentų, pilnai padengdama išaugusį skaičių“.

„Biudžetai yra planuojami, ir jeigu skaičių išaugimas viršijo lūkesčius, buvo nelabai planuotas, nežinau, kaip kitaip pasielgčiau būdamas ministro vietoje. Iš mano pusės, būtų nesąžininga sakyti – „atsiskaitykit pilnai“, tai nebūtų valstybiška“, – tęsė A. Gelūnas.

LNDM direktorius pažymėjo, kad atlyginimams LNDM šiemet gavo į biudžetą ženkliai didesnę sumą negu pernai: „Nėra taip, kad valstybė nereaguotų ir paliktų mus mirti badu. Atlyginimams gavome virš milijono, ženkliai pagerino mūsų darbuotojų padėtį, pakėlėme dideliam skaičiui darbuotojų algas.

Reikėtų ieškoti naujų mechanizmų?

Paklaustas, ar paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamas lankymas muziejams tiesiog nebeapsimokės, R. Balza pabrėžė, kad muziejai nėra pelno siekiančios institucijos.

„Mes taip neskaičiuojame. Muziejai nėra pelno siekianti institucija, nesame verslininkai. Muziejų paskirtis – edukacinė ir kultūrinė, nesifokusuojame į tai, kad turime uždirbti. Didžioji dalis muziejų – valstybės arba savivaldybės išlaikomi. Jeigu didėja srautai, mūsų steigėjai, turi atitinkamai didinti finansavimą, skirti tam tikroms eilutėms daugiau lėšų“, – įsitikinęs R. Balza.

Jeigu tai nebus daroma, R. Balza samprotavo, reikėtų ieškoti naujų mechanizmų. „Kaip sakoma, – kitos valstybės, kitos patirtys. Pavyzdžiui, italai skiria tam tikrą pinigų sumą, vadinamąjį krepšelį kiekvienam jaunuoliui, kuris gali lankytis visuose muziejuose, teatruose, klasikinės muzikos koncertuose. Gal valstybė galėtų dotuoti tokias paslaugas per vilniečio, šiauliečio korteles? Įvairūs mechanizmai pasaulyje praktikuojami, tačiau mūsų valstybė pasirinko nemokamą muziejų lankymą paskutinį mėnesio sekmadienį kompensavimą. Jeigu jis mažėtų – nebūtų pozityvu, manau, kad reikėtų ieškoti variantų, kaip kompensuoti padidėjusius kaštus muziejams“, – apie galimų formų įvairovę kalbėjo R. Balza.

Muziejų funkcija, terapija menu, meno dalykais, anot R. Balzos, labai veiksminga, norint visuomenę integruoti, šviesti, sudaryti kultūrinio bendravimo galimybę – aplankyti parodas, ekspozicijas, sudalyvauti edukacinėse veiklose: „Muziejai – socialinę atskirtį mažinanti institucija. „Aušros“ muziejuje nemokamai priimame nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Tai žmonės, susidūrę su trauma, – tokie dalykai sunkiai išmatuojami pinigais... Pokovidinė situacija – visuomenė buvo sudirgusi psichologiškai, jautėsi įtampos, reikėjo ramybės, kurią suteikė muziejai.“

Tikisi, kad planuojant kitų metų biudžetą padidėjęs muziejų lankytojų skaičius bus įvertintas

Išsakytai nuomonei pritarė ir R. Kačkutė, sakydama, kad nemokamą muziejų sekmadienį visuomenė vertina labai gerai: „Tai yra itin prigijusi tradicija, kuri leidžia nepriklausomai nuo žmonių gaunamų pajamų mėgautis kultūra ir menu. Todėl reikia dėti visas pastangas, kad ji išliktų. Šiemet galima ieškoti ir kitų būdų – pavyzdžiui, nustatyti limitus lankytojų, kuriuos kiekvieną mėnesį galima priimti, bet, žinoma, labai tikimės, jog planuojant kitų metų biudžetą padidėjęs muziejų lankymas bus įvertintas.“

Tai, kad kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai galima lankytis muziejuose, A. Gelūnas pritarė, yra geras sumanymas.

„Akivaizdžiai matome (statistikos niekaip neužginčysi), kad nemokamų savaitgalių metu plūsteli lankytojai, net ir tie, kurie įprastai nesilanko muziejuose. Auditorijos išplėtimo, geresnio prieinamumo prasme, – tai buvo ir tebėra tikrai vykęs sumanymas. Tikrai nemanau, kad dėl asignavimų sumažinimo, grąžinamų už nemokamus savaitgalius – treptelsime koja, ir sakysime: „ne, imame pinigus, užteks ta labdara užsiimti“. Šią akimirką tikrai nėra tokio plano, ne vien tai šitame kontekste svarbu. Svarbu turėti lankytoją, kuris išaugs, taps tikrais muziejų mylėtojais ir lankysis ne tik nemokamu metu. Čia yra auditorijos auginimas, jis vertingas. Dėl šio pamažinimo, finansinio kalibravimo – nepriimsime sprendimo nedalyvauti“, – tikino A. Gelūnas.

Kultūros ministerija: muziejai nepatiria jokių nuostolių

Kultūros ministerijos atstovai patikslino, kad dėl nemokamo lankymo sekmadieniais muziejai nepatiria jokių nuostolių, netgi priešingai.

„Nemokamas lankymas yra finansuojamas pagal muziejų pateiktose paraiškose nurodytus duomenis – lankytojų srautus. Taigi muziejai šioje vietoje nieko nepraranda – jiems už lankytojų bilietus sumokama biudžeto lėšomis. Jei nemokamų sekmadienių nebūtų, muziejai juk vis tiek veiktų, sulauktų lankytojų ir gautų pajamų, tik dažnu atveju – netgi mažiau nei nemokamais sekmadieniais, nes būtent šiomis dienomis pastebimas lankytojų skaičiaus augimas“, – pažymėjo ministerija.

Kultūros ministerijos atstovų aiškinimu, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuotas didelis lankytojų skaičiaus paskutiniais mėnesio sekmadieniais augimas: pirmąjį šių metų ketvirtį apsilankė beveik tiek pat žmonių, kiek per patį lankomiausią (trečiąjį) ketvirtį 2022 m. Esą todėl Finansavimo skyrimo komisija šiems metams numatytus asignavimus nusprendė paskirstyti lygiomis dalimis ir muziejams už 2023 m. I ketv. skirti proporcingą finansavimą.

„Šio principo taip pat ketinama laikytis finansuojant nemokamus apsilankymus ir vėlesniais metų ketvirčiais“, – pasidalino ketinimais Kultūros ministerijos atstovai.