„Esame rinkos lyderiai, priimame šį faktą su didžiule atsakomybe. Nuolat ieškome būdų, kaip išleisti prasmingą turinį skirtingo amžiaus, pomėgių ir gyvenimo būdo skaitytojams“, – teigia leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Ji sako, kad leidyklos organizuojami literatūros konkursai yra vienas iš tokių būdų, leidžiančių atrasti naujus autorius, palaikyti ryšį su patyrusiais kūrėjais ir sukurti erdvę, kurioje megztųsi bendrystė – nuo pirmojo sakinio ar piešinio eskizo iki knygos pristatymo renginio.
Praėjusį rudenį leidykla paskelbė naujus Vaikų ir paauglių literatūros bei Suaugusiųjų literatūros konkursus. Konkursų laimėtojams bus skirti piniginiai prizai bei galimybė išleisti rankraščius.
Literatūros apžvalgininkas, „Alma littera“ suaugusiųjų literatūros konkurso komisijos narys Audrius Ožalas neabejoja, kad konkursai visada yra prasmingi pradedantiems rašytojams: „Šiais laikais publikuoti kūrinius daugelis gali ir savo jėgomis, tačiau per konkursą yra gaunamas atgalinis ryšys iš komisijos, konkursai motyvuoja galimybe būti publikuotiems, įvertintiems literatūros srities atstovų, o ir galimybe pasitikrinti savo literatūrines jėgas.“
Suaugusiųjų literatūros konkursas naudingas ir autoriui, ir leidyklai
A. Ožalas įsitikinęs, kad literatūros konkursai yra svarbi knyginės ekosistemos dalis, be to, jie yra naudingi ir jų organizatoriams bei komisijų nariams, – tai galimybė užčiuopti, ką rašo, kokias temas renkasi pradedantys rašytojai ir koks yra bendras rašymo lygis.
„Deja, praėjusiais metais teko konstatuoti, kad rašymo įgūdžiai atrodo prastesni, nei tikėjomės, daug darbų akivaizdžiai stokojo meninio polėkio, galutinio išpildymo, pateikti neapmąsčius, kuo jie gali būti įdomūs ar originalūs. Tačiau platesnių išvadų daryti kol kas nesinori, pažiūrėsime, ką gausime šiais metais“, – sako vienas iš Suaugusiųjų literatūros konkurso komisijos narių.
Kartu su juo šiais metais Suaugusiųjų literatūros konkursui pateiktus kūrinius vertins Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, komikas, televizijos laidų vedėjas ir skaitytojas Paulius Ambrazevičius, literatūrologė Vitalija Maksvytė, „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giese.
Konkurso vertinimo komisijos vadovė U. Giese pasakoja iš leidyklos pašto dėžutės kasdien ištraukianti ne vieną ir ne du rankraščius. „Džiugina, kad yra tiek trokštančių rašyti – nuo studentiško amžiaus jaunuolių iki garbaus amžiaus senjorų, Lietuvoje ir užsienyje, – ji sako, – bet per metus leidėjus nustebinti pavyksta vos keletui. Suaugusiųjų literatūros konkursas ir buvo sumanytas, nes esame alkani kokybiškų tekstų, ieškome perlų lietuvių literatūros vandenyse, siekiame populiarinti lietuvių rašytojus ir galbūt net priversti juos konkuruoti su pasaulyje milijoniniais tiražais parduodamų knygų autoriais. Tokie konkursai, be abejonės, pirmiausia reikalingi, kad padrąsintume talentus ištraukti iš stalčiaus galbūt kelerius metus brandinamą romaną, o gal jį galų gale išguldyti popieriuje. Taip pat jie verčia autorius susiimti ir pasistengti.“
Praėjusių metų konkursas sulaukė daugiau nei 80 rankraščių, iš kurių komisija finale vertino 15. „Tiesą sakant, per finalinį posėdį kai kurie ypač reiklūs komisijos nariai suglumę kilstelėjo antakį: „Ar tai yra geriausia iš to, kas buvo atsiųsta?“ Gal komisija tikėjosi gyvenimus aukštyn kojomis verčiančių kūrinių, supurtančių iki dvasios gelmių ir nepaleidžiančių ištisomis savaitėmis. Akis badė ir klaidos. Tad prašytume autorius pasistengti nepalikti rašybos, stiliaus, gramatikos ir logikos klaidų“, – kalba Suaugusiųjų literatūros konkurso vertinimo komisijos vadovė.
Prašo užbaigtų rankraščių
Komisijos darbe dalyvavęs literatūros apžvalgininkas A. Ožalas įsitikinęs, kad geriausia vertinti darbus, kai pateikiamas užbaigtas rankraštis.
„Praėjusiais metais skaitėme ne vieną knygą, kurios mintis atrodė įdomi, novatoriška, tačiau rezultatas buvo neišpildytas, skubokas. Galbūt verta padirbėti ilgiau ir kūrinį pateikti tik tada, kai esi visiškai tikras dėl galutinio rezultato?“ – svarsto A. Ožalas ir priduria, kad pradedantys rašytojai turėtų apgalvoti, kam jie rašo knygą, kas yra įsivaizduojamasis jos skaitytojas ir kuo knyga jį gali sudominti. Ar tikrai nėra išleista panašios? Be abejo, svarbu, kad kūrinys būtų prasmingas autoriui, tačiau dalyvaudamas konkurse rašytojas siekia žengti toliau nei jo darbo kambarys, vadinasi, orientuojasi į kur kas platesnį ratą nei jo draugai. Taigi, savikritika, šiuo atveju, turėtų būti svarbu.
Pernai konkursui pateikta įvairių žanrų: lengvų laisvalaikio romanų, romanų, skirtų jauniems suaugusiesiems (new adult), detektyvų ir trilerių, distopijų ir psichologinių romanų. Vertinimo komisija kasmet ieško knygos, kurią būtų įdomu skaityti nuo pirmojo iki paskutinio puslapio, vertina autoriaus gebėjimą valdyti kalbą, pasitelkti ją savo sumanymui, įtikinamus veikėjus. Kūriniai komisijai pateikiami be pavardžių, o nugalėtojas renkamas vertinant autoriaus gebėjimą valdyti kalbą, pasitelkti ją savo sumanymui, įtikinamus veikėjus.
Daugiausia komisijos balsų pernai surinko debiutinis kriminalinis romanas, kurį jo autorė D. Kleponė pavadino „Visas pasaulis perka“. Konkurso nugalėtojas knygų lentynas pasieks rudeniop.
Du konkursai „viename“
Paauglių literatūros konkursą leidykla „Alma littera“ rengia jau nuo 2014 metų ir yra išleidusi net 11 knygų, tapusių konkurso laimėtojomis ir nominantėmis. Vaikų literatūros konkursas buvo inicijuotas 2021 metais, o pirmojo konkurso laimėjimas – net 4 vaikams išleistos knygos.
2021 metų konkurso nugalėtojos Indrės Šalčiūtės knyga „Lelijos nuodija miestą“ šiuo metu pretenduoja tapti Metų knyga vaikams, yra nominuota Aldonos Liobytės premijai už reikšmingiausią metų debiutą bei Prano Mašioto premijai už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams. Pastarajai nominuota ir Vaikų literatūros konkurso nominantės Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Agnės Nananai knyga „Ševeliūra“.
Praėjusiais metais Vaikų ir Paauglių literatūros konkursų komisija, kurioje dirbo leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių ir šios komisijos vadovė Audronė Macijauskienė, vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė Lina Buividavičiūtė, psichologė Monika Skėrytė-Kazlauskienė, mokytojas Alius Avčininkas, edukologė Austėja Landsbergienė, literatūrologė Vitalija Maksvytė, vieningai nusprendė laimėtojų neskelbti.
Vaikų literatūros konkursui 45 autoriai pateikė 73 rankraščius ir 17 rankraščių gauta Paauglių konkursui, komisijos nuomone, trūko originalių kūrinių ir turinio, kurį noriai skaityti renkasi vaikai ir paaugliai. Negana to, šiuos du konkursus nuspręsta sujungti į vieną – Vaikų ir paauglių literatūros konkursą.
„Konkursas įpareigoja apdovanoti ir išleisti gerai parašytą, patrauklų, išbaigtą kūrinį, deja, tokio visapusiškai išbaigto, kuris reikalautų tik nedidelių autoriaus redakcijų, nebuvo. Autoriai net trumpus, kelių puslapių kūrinius siunčia neišbaigtus, neapgalvotus, atrodo, jie nesupranta, kam rašo – vertėtų susipažinti su jau skaitančių vaikų psichologija ir raida“, – pasibaigus konkursui stebėjosi viena iš komisijos narių, vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė.
Vertinimo komisija geriausiems tekstams kasmet pažeria patarimų – kaip juos sutvarkyti, pataisyti ir pagerinti, tačiau E. Baliutavičiūtė įsitikinusi, kad didįjį darbą turi nuveikti pats rašytojas, prieš išsiųsdamas tekstą konkursui. Į akis labiausiai krinta nerimtas požiūris į rašymą, tam tikra prasme, kaip į amatą, kurio irgi galima mokytis, treniruotis, tobulėti, plėsti žinias.
„Kūrybiškų, įdomių idėjų turi nemažai rankraščius teikiančiųjų, tačiau daugumos galimybės idėjas išpildyti silpnokos, – teigia komisijos narė. – Matyti, kad dalis net nelabai domisi, ką rašo kiti lietuvių ar užsienio autoriai vaikams ir paaugliams, kokios tendencijos vyrauja, kokias strategijas autoriai pasitelkia įgyvendindami savo idėjas ir taip toliau. Silpna ir stiliaus meistrystė: dažnai konkursui teikiantieji rankraščius taip susitelkia į savo idėją, pagrindinę mintį ar siužetą, kad pamiršta, iš kokio molio lipdoma literatūra, – kalbą.“
Vaikų ir paauglių literatūros konkurso vertinimo komisijos narė, leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė A. Macijauskienė tikisi, kad šiais metais konkursas sulauks vertingų, įdomių ir kūrybiškų kūrinių. „Praėjusiais metais pasigedome stiprių paveikslėlių knygų, originalių iliustracijų, kurios būtų viena iš sudedamųjų kūrinio dalių. Tik viena kita iliustracija buvo pateiktos kaip kūrinio priedas, sulaukėme vos keleto iliustruotų istorijų. Norėtųsi ir komiksų ar grafinių novelių – tokie kūriniai patrauklūs įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. Taip pat skatinu kurti ir pažintines knygas, noriu akcentuoti, kad konkursas skirtas ne vien grožinei literatūrai, bet ir kokybiškam turiniui plačiąja prasme“, – kalba A. Macijauskienė.
Apdovanotos knygos tampa orientyrais
Praėjusių metų pamokas komisija gerai išmoko, – šių metų konkurse vertinami tik baigti kūriniai. „Pernai kai kurie kūriniai atrodė tarsi juodraštinis variantas, netgi tie kūriniai, kurie turėjo potencialo laimėti, reikalavo nemažai korekcijų. Labai tikiuosi, kad šiais metais sulauksime ir dalyvių, kurie praėjusiais metais teikė savo kūrinius konkursui. Šiemet skelbiame vieną – Vaikų ir paauglių literatūros konkursą, laukiame kūrinių keturiose amžiaus grupėse ir tikimės, kad spalio mėnesį galėsime paskelbti bent vieną laimėtoją, o gal, kaip ir ankstesniuose konkursuose, atsiras ir nominuotų kūrinių“, – tikisi komisijos pirmininkė A. Macijauskienė.
Vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė ypač džiaugtųsi tarp konkursui atsiųstų kūrinių radusi tokių, kuriuose skiriama dėmesio Lietuvos ir pasaulio istorijai, kultūrai, mitologijai, taip pat originalios fantastikos, jei autoriai daugiau dėmesio skirtų įvairovės temoms, įtaigiai papasakotų apie dėl įvairių priežasčių visuomenės paraštėse atsiduriančių vaikų, paauglių gyvenimus. „Taip pat labai norėtųsi, kalbant apie kūrinius paaugliams, ne tik sunkių temų ir problemų kūrinių, bet ir pakilios nuotaikos, juokingų, šmaikščių ar sarkastiškų. Juk kartais net į didžiausias gyvenimo tragedijas galima pažvelgti ne tik ašarų kupinomis akimis. Ir komiksai ar grafiniai romanai, būtų labai puiku, jei jų atsirastų“, – komisijos lūkesčius apibrėžia E. Baliutavičiūtė.
Literatūros apžvalgininkas A. Ožalas įsitikinęs, kad niekas kitas taip neišmokys rašyti, kaip kitų rašytojų knygos. Jis neabejoja, kad konkurso laimėtojos titulas knygai ir jos autoriui visuomet suteikia pridėtinės vertės. „Renkantis tarp gausybės išleidžiamų kūrinių, reikia orientyrų, – tuomet skaitytojai renkasi pagal rekomendacijas, apžvalgas, o konkurso nugalėtojos titulas reiškia, kad knygą rekomenduoja net ne vienas knygų žinovas, o keli. Šio konkurso atveju – dar ir atkeliaujantys į komisiją iš skirtingų, su literatūra susijusių laukų. Nebūtinai skaitytojo nuomonė sutaps su komisijos, tačiau skaitytojai gali pasitikrinti savo literatūrinį skonį, bandyti suprasti, kodėl būtent ši knyga atkreipė komisijos dėmesį. Be kita ko, tai leidžia plėsti ir literatūrinio pažinimo ribas – juk kartais skaitytojai knygas konkurso laimėtojas į rankas ima net tuo atveju, jei žanras ir nedomina“, – kalba komisijos narys.
Suaugusiųjų literatūros konkurso komisijos vadovė U. Giese pažymi, kad nepripažintiems kūrėjams nėra lengva įsilieti į knygų rinką. Jų kūrinius mieliau rizikuoja leisti mažesni leidėjai, nors, žinia, didesnė leidykla garantuoja ir daugiau matomumo. „Mūsų skaitytojai yra kiek išpaikinti knygą rinktis pagal žinomą vardą ar bent kiek nuskambėjusį kokio autoriteto lūpose. Tai paliudijo ir šių metų Vilniaus knygų mugė, kurioje žmonės padėdavo knygą į šalį, numodami ranka: „Tiek to, gal nepirksiu – negirdėtas man šis autorius.“ Užtat nuostabusis A. Cicėnaitės romanas „Anglų kalbos žodynas“ tik po metų sulaukė stulbinamo pripažinimo – kai susižėrė ne vieną literatūros premiją. Leidykloje jau užsakytas antrasis knygos tiražas.“
Kūrinius leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų ir Vaikų ir paauglių konkursams galima siųsti iki balandžio 11 dienos. Daugiau informacijos apie konkursus leidyklos puslapyje čia.