Aukcione dalyvausiantys meno kūriniai simboliškai gali būti išskirti į du skyrius: tarpukario dailę ir modernią šiuolaikinę dailę. Tarpukario daile besidominčiųjų dėmesį organizatoriai norėtų atkreipti į tokius autorius, kaip Adomas Galdikas, Jonas Mackevičius, Kazimieras Stabrauskas, Zigmas Petravičius, Vytautas Kasiulis ir kt.
J. Mackevičiaus „Palanga“ – tarytum bandymas pietinių kraštų saulėtą nuotaiką perkelti į lietuviško pajūrio kampelį, kuris įamžintas romantišku žvilgsniu iš viršaus plačiai aprėpiant gamtovaizdžio panoramą. Dailininko realisto Z. Petravičiaus etnografiškas darbas „Pamiškė“ nutapytas gelsvai rusva spalvine gama, virpančiu potėpiu, kuris įkvepia vaizdui gyvybės nenaudojant jokių efektų.
Tarpukario dailės grafikai – tai ryškiausi Vilniaus mokyklos atstovai, baigę Stepono Batoro universitetą: R. Gintyllowna, J. Kowalska, J. Hopenas ir kt. Jų darbus taipogi rasite aukcione.
Fontanas – mėgstamas K. Stabrausko motyvas
Įspūdingiausias kūrinys – tai simbolisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko (1869–1929) pastelė „Fontanas parke“ (1911), dvelkianti mistine nuotaika ir fatališkos būties nuojauta. Autorius meistriškai kuria vakarėjančio parko vaizdą, įprastas simbolistų kategorijas – tamsą, vandenį, saulėlydį – paversdamas vidinės būsenos atspindžiais.
Fontanas – mėgstamas K. Stabrausko kūrybos motyvas. Paslaptingų parkų tvenkinių ir fontanų jis nutapė įvairiais savo gyvenimo etapais viešėdamas Italijoje. Skirtingai nuo kitų jo nutapytų vandens telkinių, žaižaruojančių koloristiniais efektais ir saulės šviesos kontrastais, šis išsiskiria melancholišku žvilgsniu ir vidiniu susikaupimu. Menininkas žavisi triaukščio fontano, iškilusio ant šuoliuojančių žirgų skulptūrų, siluetu ir vandens sruvenimu. Vakaro saulės nutvieksti medžių kamienai nurausvinto dangaus fone atrodo tarsi gyvi, sustiprinantys nerimo ir dramatizmo nuotaiką. Šio paveikslo, nutapyto brandžiausiu K. Stabrausko gyvenimo etapu, vertę sudaro jo retumas, simbolistinių idealų įprasminimas, meninė įtaiga ir estetiniai parametrai.
„Miškas“ ir A. Galdiko pilkieji peizažai
Visada kolekcininkams įdomūs ir A. Galdiko (1893–1969) darbai. Aukcione pristatomas prieš šimtą metų guašu nutapytas jo paveikslas „Miškas“ priklauso retesnei, itin vertinamai pilkųjų peizažų grupei. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje dailininko atrasta impulsyvi kūrybos maniera šiame darbe įgauna santūresnę, bet ne mažiau įspūdingą formą. Tai – autoriaus pastangos ieškoti naujos kolorito išraiškos, atsisakius įprastų ryškiaspalvių, žaižaruojančių pavasario ir rudens vaizdų.
Ir vis dėlto gamtovaizdis iš karto atpažįstamas iš veržlios ir spontaniškos raiškos, neramaus ritmo ir ekspresyvios, beveik eskiziškos tapymo manieros. Šviesesni potėpiai ir nubalintos dangaus bei žemės plokštumos nereiškia, kad A. Galdikas tapė žiemos peizažą. Šis pilkšvų tonų miško fragmentas – menininko eksperimentas, vienas iš pilkųjų gamtos vaizdų, pamatytų nauju žvilgsniu. A. Galdikas nesivaiko paviršutiniško efekto, jis suranda harmoningą pusiausvyrą tarp vizualinio raiškumo ir vidinio santūrumo.
Modernizmo lotai aukcione
Moderniosios dailės skyrių sudaro Antano Švėgždos, Vytauto Kazimiero Jonyno, Augustino Savicko, Romo Viesulo, Arvydo Šaltenio, Alfonso Dargio, Vytauto Igno, Žibunto Mikšio, Algio Skačkausko, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų darbai. Kolekcija labai įvairi: čia ir tapyba, ir grafika, ir skulptūra.
Aukcione pristatomi tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje kūrę dailininkai. Labai įdomus Aleksandros Kašubienės darbas „Abraomas ir Izaokas“, sukurtas kaip keraminė mozaika. Kūriniui būdinga stilizacija, grakštus piešinys, subtilios spalvos. Dar vienas unikalus aukciono lotas – Viktoro Petravičiaus „Gulbė karaliaus pati“, Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje (1937) apdovanota „Grand Prix“ (Didžiuoju prizu). Tai viena gražiausių knygų lietuvių poligrafijos istorijoje.
Šubravcų poezija ir ATR Seimo maršalkos
ARS VIA aukciono knygų skyriuje retumu išsiskiria Pilypo Ruigio ir Kristijono Milkaus Lietuvių-vokiečių kalbų žodynas (1800) ir iki šiol buvusi nežinoma, jokiose bibliografijose ir pasaulio bibliotekų kataloguose nepaminėta Vilniaus Šubravcų draugijos išleista satyrinės poezijos knygelė (1818).
Senų knygų mylėtojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinę, išleistą Plantenų leidykloje (1634); Panegiriką Mykolui Kaributui Vyšnioveckiui įžengimo į sostą proga (1669); iliustruotą Kryžiuočių ordino istoriją (1680); Vilniaus universiteto istorijos profesoriaus Naramovskio knygą apie ATR Seimo maršalkas su Kražių jėzuitų kolegijos rankraštiniu ekslibrisu (1727). Įdomesnės devyniolikto amžiaus knygos – tai Vilniaus universiteto profesorių ir absolventų Bonifaco Jundzilo, Liudviko Bojanaus, Aniolo Daugirdo, Gundislavo Eimonto, Vladislavo Sirokomlės veikalai.
Ksilografija, litografija ir kartografija
Istorinės grafikos ir kartografijos skyrių atveria ksilografija iš Sebastiano Münsterio „Kosmografijos“, kurioje vaizduojamas imaginacinis Vilniaus vaizdas (1572). Čia pat – Jokūbo Fabricijaus portretas, išspausdintas kliše, kuri buvo saugoma Dionizo Poškos Baublyje (1815). Retai rinkoje atsiduria Juozapo Ozemblovskio Vilniaus miesto vaizdai ir Trakų pilies griuvėsius vaizduojanti litografija. Tradiciškai pateikiama ir keletas LDK žemėlapių, tarp kurių – itin retas Jono Nepreckio LDK žemėlapio pirmasis leidimas be LDK herbo ir be autoriaus pavardės (1749).
Istorinės grafikos skyriuje pristatomi net 8 lakštai iš Jono Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo, du iš jų itin reti – tai Motiejaus Valančiaus portreto pirminis variantas, kuris buvo atmestas ir neplatintas, bei Jėzaus bažnyčios Antakalnyje interjero platesnis vaizdas su šoniniais altoriais.
200 metų senumo VU studento pažymėjimas
Aukciono dokumentų ir rankraščių skyriuje pristatomi keli LDK laikotarpio dokumentai, Vilniaus universiteto studento pažymėjimas (1818), Napoleono laikmečio Lietuvos laikinosios vyriausybės dekretas dėl dvasininkijos apmokestinimo (1812), Konstantino Tiškevičiaus laiškas broliui Eustachijui, Ferdinando Ruščico laiškas su kvietimu į Vilniaus universiteto Dailės skyriaus atidarymo iškilmes (1919), reti ir meniškai vizualūs lietuviški plakatai.
Senosios fotografijos skyriuje parduodamos dvi Mirono Butkovskio brolių Vilniaus vaizdų nuotraukos, senas albumas su įvairių Vilniaus foto studijų vinjetėmis, Odesos lietuvių draugijos „Rūta“ narių grupinė nuotrauka su autografais, meninės fotografijos klasiko Jano Bulhako pavienės nuotraukos ir rinkinys, vaizduojantis Sapiegų rūmus Antakalnyje.