Dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė pastebi, kad tai – jau devyniolikta asmeninė paroda menininkės kūrybinėje biografijoje. Per paskutinius penkerius metus po individualią ekspoziciją kasmet surengianti menininkė šįkart pristato dvi dešimtis naujausių darbų, interpretuojančių archajinių ornamentų ir šiaurietiškų runų prasmes, paverčiančių jas paveikiais vizualiniais objektais. Plataus raiškos diapazono menininkės vardą seniai įsiminė dailės mylėtojai. Ji priklauso Lietuvos ir tarptautinėms dailininkų asociacijoms, yra laimėjusi premijų konkursinėse dailės parodose, tačiau pirmiausia jos veikla susijusi su Lietuvos meninės tekstilės kaita: nuo ankstyvųjų bandymų perprasti modernizmo kalbą iki savitų šiuolaikinės tekstilės kūrinių.
Beveik šešių dešimtmečių L. J. Kryževičienės-Hutheon kūrybą galima dalyti į laikotarpius, besiskiriančius meniniais siekiais ir idėjomis. Dailininkę vedė į priekį noras keistis, ieškoti naujų kelių, įsisavinti pasaulio dailės atradimus, palikti savo įspaudą meno istorijoje. Novatoriški paskutiniojo laikotarpio darbai neatsirado tuščioje vietoje, juos įkvėpė Amerikoje pragyventų dešimties metų patirtys, praplėtę akiratį ir įtikinę, kad modernumą galima suderinti su tradicija, o tekstilės elementus jungti su architektūrine objekto forma. Ir be abejo, tai, kad norint būti pastebėtu, nuolat ieškoti savasties ir nemeluoti sau.
„Kūryboje man svarbu minties įgyvendinimas, procesas, darbo eiga, norimo rezultato siekis, – teigia autorė. – Stengiuosi perteikti savo viziją skirtingų faktūrų šilko audiniais, jų spalvinėmis variacijomis. Noriu atskleisti kiekvieno simbolio prasmę ir parodyti jos svarbą dabarties pasaulyje. Siekiu architektoninių kompozicijų bei objektų formų harmonijos ir pritaikomumo XXI amžiaus aplinkoje.“
Menininkė sukūrė originalų, lietuvių tekstilėje iki šiol neplėtotą kompozicijos žanrą – iš audinio juostų pinamus paveikslus, kurių rėminė konstrukcija ir ženkliškas siluetas yra savarankiškas kūrinio dėmuo, papildantis visumos architektoniką. Konstruktyvias kompozicijas galima apibūdinti kaip geometrines abstrakcijas, kuriamas iš supintų, sunarstytų ir sukryžiuotų audinio juostų, užpildančių įvairios konfigūracijos plokštumas. Ji renkasi variu ir aliuminiu spindinčius audinius, keliančius optinės dviprasmybės įspūdį ir asociacijas su metalu bei naujomis technologijomis.
Kūrinių pavidalai – įvairūs (stačiakampiai, erdviniai, primenantys kryžių, trikampį, rombą), įkvėpti runų rašmenų, astrologinių ženklų ir archajinių lietuviškų ornamentų. Kai kada juose atpažįsti lietuvių liaudies audiniuose populiarius raštus: „kryžiuką“, „obelėlę“, „vėželį“, „žirgelį“, „langučius“.
Prieš kelerius metus sukurtų darbų kolekciją „Skirtingos laikmečio raiškos“ autorė papildė iš astrologijos ir runų atkeliavusiomis sidabrinėmis ir raudonomis rodyklėmis, suteikiančiomis ekspozicijai vidinės jėgos ir ekspresijos. Geometrinė kūrinio struktūra kelia suvaldyto jausmo ir tvarkos regimybę, atmetančią improvizaciją ar atsitiktinumą. Atrodo, tik reikia žengti dar vieną žingsnį, kad kūriniai patektų į minimalizmo – pirminių struktūrų meno ar modulinių segmentų sampynų, neturinčių nei pradžios, nei pabaigos, kategoriją. Tačiau autorei reikia jausmo ir prasmės, tuo pasireiškia jos tapatybė. Ji pasitelkia tekstilės priemones, kad mozaikas primenančios kompozicijos pulsuotų, švytėtų, pleventų, žadintų jausmus, kviestų skaityti asketiškų geometrinių formų ir ženklų reikšmes. Galbūt dėl to menininkė daug dėmesio skiria spalviniams deriniams, kartais renkasi intensyvius bronzinius, violetinius, juodo ir raudono, žalio ir mėlyno derinius, kartais monochrominius sidabrinius atspalvius.
Provokuojanti ir laužanti stereotipus L. J. Kryževičienės-Hutheon kūryba taupiomis priemonėmis pasako daug. Eksponuojami darbai tarsi lieka nuošalyje nuo bendro Lietuvos tekstilės konteksto, bet kartu turi kažką atpažįstamo, atėjusio iš lietuviškų audinių tradicijos (dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė).
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon kūrybos paroda „Simboliai, ženklai, kryptys“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki vasario 13 d.
Parodą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.