Per tapymą Laima Kukučionienė atranda harmonijos pasaulį: tai pasimatymas su savimi

„Akimirkos, kai galiu pradėti tapyti – laukiu kaip pasimatymo“, – sako tapytoja Laima Kukučionienė, kurios paroda „Harmonijos pasaulis“ bus rodoma Sostinės Pylimo galerijoje. Turbūt tai ir yra pasimatymas, samprotauja menininkė, – tik tas pasimatymas, anot jos, yra su savimi pačia. Dažniausiai atėjusi prie švarios drobės, atviravo ji, negalinti aiškiai pasakyti, ką norinti sukurti, koks bus rezultatas – kartais nėra jokios, net nujaučiamos idėjos, tik begalinis noras tapyti, kurti. Tačiau netrukus rankos esą ima maišyti spalvas, atsiranda pirmi potėpiai, spontaniški brūkštelėjimai, užtiškę lašai, pirmieji figūrų ir formų kontūrai, kurie ima vedžioti teptuką, reikalauja vienokių ar kitokių spalvų ir galop tarsi išpasakoja tuo metu viduje glūdėjusią emociją, nuotaiką ar istoriją, kuria ji norėjusi pasidalinti.

Prie molberto – pasimatymas su savimi

Tapymas, neslėpė ji, – vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų: „Vieni darbai yra ryškesni, šviesesni, plastiškesnių linijų, prisotinti smulkių detalių, kituose dominuoja aštresnės formos, grubesnės figūros ir tamsesnės spalvos, bet visi darbai yra tarsi dalis manęs. To, ką mačiau, girdėjau, patyriau. Man atrodo, kad jie įvairūs, kaip ir mūsų visų gyvenimai. Dėl tos pačios priežasties man artimesnė ir įdomesnė yra abstrakcija, simboliai, vaizdiniai, asociacijos, kurias kiekvienas pajuntame, pamatome ir interpretuojame savaip – vėl gi, kaip ir gyvenime.“

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, L. Kukučionienė gimė 1964-aisiais, Valkininkuose, kuriuos supa gamtos turtais garsėjančios Dzūkijos girios bei raistai.

„Manau, kad ne vieną kūrėją įkvėpusios gimtojo krašto apylinkės bei mažiau kam žinomas, bet itin vertingas Valkininkų medinės architektūros lobynas ir buvo mano pirmieji dailės mokytojai, mokę spalvų, formų bei faktūrų“, – svarstė kūrėja.

Ji pasakojo augusi šeimoje, kurioje polinkis į kūrybą, piešimą, dailę buvo būdingas daugeliui – tad savo vaikystės pomėgiu piešti namiškių nei stebinusi, nei išsiskyrusi iš kitų.

„Augindami mus, du brolius ir dvi seseris, tėvai daugiausiai dėmesio skyrė mokydami mus darbštumo, atsakomybės, padorumo, dėmesio bei pagarbos žmonėms. Esu jiems už tai labai dėkinga, nes tai ir liko pagrindinėmis gyvenimo vertybėmis“, – šiltų žodžių artimiesiems negailėjo menininkė.

Šeima paskatino ir palaikė

1983 metais įstojusi į Vilniaus kooperacijos technikumą sostinėje pasiliko iki pat dabar. Šeima, sūnaus bei dukters gimimas, namai, darbas ilgus metus neleido rasti laiko savo pomėgiui, bet tą vidinį balsą su metais, kaip tikino L. Kukučionienė, ji girdėjusi vis labiau.

„Didžiausias ačiū, vyrui ir vaikams, kurie paskatino ir palaikė, kai leidau sau vėl tapti mokine ir 1992 metais pradėjau studijas Vilniaus dailės mokykloje, o vėliau baigiau ir kitus dailės meno paslaptis leidusius pažinti mokslus“, – dėkojo šeimai tapytoja.

L. Kukučionienės paroda „Harmonijos pasaulis“ Sostinės Pylimo galerijoje vyks iki rugsėjo 3 d.