Ši kino dokumentika – tai kelionė į Meksikos širdį siekiant suprasti, kaip formavosi Fridos pasaulis. Ekspertų įžvalgos ir autentiški kadrai žvelgia už menininkės paveikslų ir pasakoja apie jaunystėje patirtą sunkią traumą, bohemišką aplinką, daugybę meilės romanų ir užsispyrimą būti savimi.
Filme pirmą kartą žiūrovams parodomi asmeniniai menininkės daiktai, drabužiai ir nuotraukos, saugojami F. Kahlo muziejuje Meksike. Šio muziejaus vadovė Hilda Trujillo aprodo lankytojams neprieinamus kambarius, o Meksikos menininkai – jų tarpe ir pačios Fridos giminaitė Cristina Kahlo – dalinasi mintimis, ką Fridos palikimas reiškia meno pasauliui ir bendrai kultūrai. Per Fridos gyvenimą filme žiūrovus veda aktorė ir režisierė Asia Argento.
Garsioji menininkė gimė 1907 m. Meksikoje, Kojoakano miestelyje migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo ir turinčios Amerikos indėnės ir ispanės šaknų Matilde’ės Calderon y Gonzales šeimoje.
Neįtikėtinas noras gyventi ir asmenybės stiprybė menininkei nubrėžė įvykių kupiną kelią. Frida susituokė su to meto žymiausiu Meksikos menininku Diego Rivera, žymiai vyresniu už ją. Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu. Rivera garsėjo savo neištikimybe, tačiau Frida tai priėmė kaip santykių su juo duotybę. Menininkė ir pati turėjo daugybę meilės romanų. Tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir André Bretono žmona, tapytoja Jacqueline Lamba.
Simboliška, kad filmas pavadintas „Viva la Vida“ (liet. tegyvuoja gyvenimas). Taip vadinasi ir paskutinis menininkės nutapytas paveikslas. Nors F. Kahlo gyvenimas buvo kupinas kančios, ji neprarado noro džiaugtis. Paveiksle vaizduojami ryškiaspalviai arbūzai simbolizuoja gyvenimą, o frazę „Viva la Vida“ Frida užrašė likus aštuonioms dienoms iki mirties.
Kino dokumentika „Frida. Viva la Vida“ nuo balandžio 5 d. rodoma legaliose namų kino platformose: „Žmonės cinema“, „Telia“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtuali salė, „Kino fondas“.