Viena „Kserkso“ kūrėjų režisierė Marija Simona Šimulynaitė pripažįsta, kad riedučių parkas – itin keista erdvė operai, bet būtent tokios jie ir ieškojo. Ji pasakoja, kad operos pastatymas – toks pat netradicinis, kaip ir erdvė, kurioje ji bus rodoma. Kūrėjai nori parodyti, kad XXI amžiaus opera evoliucionuoja kaip ir kitos meno sritys. Be to, pasirinkdami riedučių parką, kūrėjai tikisi pritraukti jauną publiką, kuri šioje erdvėje jaučiasi jaukiai ir patogiai. Nors operą galbūt girdės pirmą kartą gyvenime.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos operos studija G. F. Hendelio operą „Kserksas“ nutarė žiūrovams parodyti itin šiuolaikišku kampu. „Mano siekis – kad aktoriai per visą veiksmą nė karto neatsisėstų ant kėdės ir neatsiremtų į stalą, kaip būdinga tradicinei operai“, – drąsiai teigia režisierė.
Ji pasakoja, kad 20 operos studijos auklėtinių scenoje bus visą laiką ir atliks ne po vieną vaidmenį. Be to, studentai buvo priversti išmokti... itin gerai fechtuotis ir dainuoti tuo pat metu. Būtent kovai špagomis ir rapyromis operoje skirtas didžiulis dėmesys. „Špagos scenoje naudojamos kaip ginklai, kaip gėlės, kaip taurės. Fechtavimosi kostiumai miksuojami su barokiniais“, – pasakoja režisierė.
„Kserksas“ – vienas iš barokinės muzikos šedevrų. Operoje nagrinėjama tirono psichologijos tema. Kserksas – valdovas, karo vadas, veidmainis, nestabilios psichikos personažas. Šis itin sudėtingas kūrinys Lietuvoje statomas antrą kartą, pirmąjį 2010 metais Rusų dramos teatre sukūrė režisierius Jonas Vaitkus.