Svajonę šokti sugriovė Antrasis pasaulinis karas
Francesca – energinga, ambicinga ir darbšti mergina, kuri buvo laikoma viena perspektyviausių to meto baleto šokėjų Lenkijoje. Studijavusi vienoje geriausių Varšuvos mokyklų, ji buvo vadinama šalies baleto ateitimi, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir tragiška jaunosios balerinos mirtis – Francesca Mann buvo nušauta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, tačiau, pasak liudininkų, net ir paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis ji darė tai, ką mėgo labiausiai, – šoko.
Spektaklio siužetas
Varšuva, 1939-ųjų vasaros pabaiga. Talentinga lenkų balerina scenoje atlieka solo pasirodymą, po kurio mėgaujasi susirinkusių gerbėjų ovacijomis ir sveikinimais, tarp jų – ir civiliais drabužiais apsirengęs SS karininkas. Šis paprašo primabalerinos privačiai su juo susitikti, tačiau Francesca atmeta jo pasiūlymą. Tuo pat metu atskrieja žinia, kad prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o SS karininku prisistatęs vyras iš tiesų yra nacis, atsakingas už žydų išvežimą į getą. Tačiau jis Francescai siūlo sandėrį – jei ši sutiks dirbti šokėja vokiečių karininkų kabarete, galės padėti gete įkalintiems savo šeimos nariams ir kartu su jais išvykti į „saugią vietą“ Šveicarijoje. Balerinai nieko kito nebelieka, kaip patikėti karininku ir priimti jo pasiūlymą.
Netrukus trys tūkstančiai žmonių, su savimi turėdami padirbtus pasus, pradeda kelionę… Nieko nenutuokdami jie galvoja, jog traukinys sustos žadėtoje Šveicarijoje, tačiau iš tiesų prieš akis – spygliuota vieta ir ginkluoti nacių kareiviai.
Nevilties kupini jie žygiuoja neišvengiamos mirties link, tačiau Francesca pasiduoti neketina – ji ima pašėlusiai šokti, o minia, suteikdama erdvės jos meninei išraiškai, sklaidosi į šonus. Galiausiai balerina nutaiko tinkamą momentą, griebia vieno sargybinių ginklą ir paleidžia kelis šūvius – atėjo atpildo laikas.
Toks drąsus Francescos elgesys įkvėpė drąsos ir rūbinėje uždarytoms moterims, kurios, net ir suprasdamos situacijos beviltiškumą bei žinodamos, jog tai – paskutinis jų mūšis, ryžosi pasipriešinti ir užpulti nacių sargybinius. Nors šis trumpas sukilimas ir buvo pasmerktas žlugti, tačiau jį liudiję žmonės išmoko svarbią pamoką – su blogiu kovoti ir nepasiduoti reikia net ir mirties akivaizdoje.
„Jerusalem Ballet“ – pasaulinio pripažinimo sulaukusi baleto trupė
„Memento“ – jaudinantis baleto mokyklos „Jerusalem Ballet“ meno vadovės, šokėjos ir choreografės Nadyos Timofejevos kūrinys. 2014-aisiais ji laimėjo ministro Jurijaus Sterno prizą menininkams imigrantams už ypatingą indėlį į Izraelio visuomenę ir kultūrą, po to, kai 2004 m. kartu su mama įkūrė Jeruzalės baleto mokyklą bei sukūrė ne vieną puikiai žinomą choreografinį kūrinį, tarp kurių – „Piemuo ir kamino valytoja“, „Manfredas“, „Alegorija“, „Paskutinis susitikimas“ ir kiti. Per beveik 20 gyvavimo metų „Jerusalem Ballet“ trupės pasirodymai sulaukė ne tik nacionalinio, bet ir pasaulinio pripažinimo – 2017-aisiais šokėjai dalyvavo tarptautiniame legendinės XX a. balerinos Jekaterinos Maksimos festivalyje ir sulaukė entuziastingų kritikų bei šokio profesionalų įvertinimų.
Nepaisant to, Nadyos Timofejevos mokiniai ir toliau tobulėja bei mokosi geriausiose pasaulio mokyklose: princesės Graces akademijoje Monake, Europos baleto mokykloje Amsterdame, Nikolajaus Tsiskaridzės vadovaujamoje Vaganovos akademijoje. Vienas Nadyos studentų – Yuval Cohen, baigęs šią akademiją buvo pakviestas prisijungti prie Filadelfijos teatro baleto trupės, kuriai vadovauja žymusis Angel‘as Corell‘as, o dar keli jos mokiniai šoka prestižiniuose Dortmundo bei Ciuricho baleto kolektyvuose.
Pagrindinė „Jarusalem Ballet“ šokėja Anael Zateikin, prie trupės prisijungusi 2015-aisiais, yra tokių konkursų, kaip „Mia Arbatova“, „Young Grand Prix“, „Anna Pavlova“, „Ballet Beautiful Art“, prizininkė, 2019 m. specialiosios Kinijos cirko pasirodymo programos dalyvė, Izraelyje pelniusi „išskirtinės šokėjos“ titulą.