Paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais T. Kazakevičius nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Riedėdamas lėtaeigiu mopedu, fotografuodamas vidutinio formato juostiniu fotoaparatu, į Lietuvos kaimą T. Kazakevičius žvelgė ne etnografo, o fotografo humanisto akimis – keliavo be išankstinio plano, stebėdamas gyvenimą įprasminančias kasdienybės detales ir artimą žmonių ryšį atskleidžiančias jų bendravimo akimirkas“, – sako menotyrininkas Tomas Pabedinskas.
Fotografijų ciklą „Tai, ko nebebus“ pats autorius vadina asmenine sentimentalia kelione, nusidriekusia per įvairias Lietuvos vietoves – Plungės, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Kazlų Rūdos, Pasvalio ir kitus rajonus. Šis T. Kazakevičiaus nuotraukų ciklas pateko ne tik į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“, bet ir į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodų finalininkų gretas.
„Negaliu pasakyti, kad visi parodos kadrai – tobuli. Jeigu reikėtų atrinkti, kas man pačiam be priekaištų patinka, tai būtų trisdešimt kadrų. Po penkerių metų, po 7000 nuvažiuotų kilometrų – tik 30 kadrų, kuriais aš esu tikrai labai patenkintas“, – prisipažįsta fotografas.
Parodos lankytojams pristatoma pusė šimto nuotraukų, čia pat – žemėlapis su pažymėtu T. Kazakevičiaus nukeliautu maršrutu, o užfiksuotą įsimintinų kadrų atmosferą sustiprina kompozicijos, sukurtos iš kelionių metu autoriaus rinktų jau niekam nereikalingų praėjusio gyvenimo reliktų. Paroda lankytoją nustebina ne tik vizualiniu pateikimu, bet ir specialiai parfumerės Laimos Kiškūnės sukurtu kvapu, dvelkiančiu reliktinės pušies, sulytos žemės ir pačiulio aromatu.
Atsakydamas į klausimą, kaip jam pavykę taip tiksliai fotografijose perteikti žmonių nuotaikas, autorius sako: „Nuskambės saldokai, bet iš tikrųjų, skirtingai nei su skaitmeniniu fotoaparatu, kai fotografuoji užsidengęs nuo žmogaus, su analoginiu fotoaparatu fotografuoji „nuo širdies“. Bendrauji su žmogumi nukreipęs į jį dėžutę, kabančią po širdimi.“
Paklaustas, ar parodos pavadinimą tikslinga sieti su praradimu, T. Kazakevičius sako, kad tai veikiau nuoroda į vykstančius pokyčius: „Ilgainiui supratau, kad „Tai, ko nebebus“ nėra apie gedėjimą ar praradimą, juk tai nuoroda į būsimąjį laiką. Tai procesas to, kaip mes keičiamės. Jau Baliui Buračui fotografuojant Lietuvos kaimą daug kas sakė, kad to nebebus. Kaimo nykimą vėliau įamžino fotografai Vytautas Augustinas, Antanas Sutkus, Arūnas Baltėnas... Tai kuris čia kaimas išnykęs? Kuriuo momentu jis išnyko? Į temą, kurią fiksuoju, žvelgiu kaip į tebesitęsiantį veiksmą, kurio baigtinis momentas dar nėra įvykęs.“ Ir čia pat priduria: „Man atrodo, kad ateinančios kartos taip pat fotografuos tą patį nykstantį kaimą, tik jų jautrumo taškas bus jau kitoks, ir tiek.“
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikianti paroda „Tai, ko nebebus“ – pirmoji autorinė fotografo paroda, pristatoma gimtosios šalies publikai.
„Šios fotografijos yra neįkainojamas liudijimas to, kaip gyveno kaimo žmonės Lietuvoje 2014–2018 metais, kuomet Tadas juos užfiksavo. Džiaugiamės paroda, o kartu dėkojame autoriui už Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanotas nuotraukas, kurios reikšmingai papildys mūsų turimą Ikonografijos rinkinį“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
T. Kazakevičiaus ciklas „Tai, ko nebebus“ pristatytas „The British Journal of Photography“, taip pat didele apimtimi eksponuotas prestižinėje „Jimei x Arles“ (Kinija) parodoje, „Xposure“ fotografijos festivalyje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) bei daugelyje kitų tarptautinių festivalių.
2017 metais už šio ciklo plėtojimą T. Kazakevičiui skirtas Kultūros ministerijos jaunojo menininko prizas.
Virtualus parodos atidarymas – kovo 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus youtube paskyroje.