Nors ir būdamas privatus, MO muziejus nuo pat pradžių sau kėlė visuomeniniams muziejams būdingus tikslus – būti kiek įmanoma atviru ir kuo plačiau tenkinti viešą interesą per kultūrinės edukacijos veiklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Todėl svarbiausia pirmaisiais metais buvo užmegzti dialogą su visuomene, atverti muziejų kaip kokybiško laisvalaikio vietą, kurioje būtų gera pažinti meną labai įvairiai auditorijai. Tai pavyko įgyvendinti ir pirmieji metai vertinami kaip itin sėkmingi, o rezultatai – pasiekti. Biudžeto tvarumo klausimas išlieka vienu iš iššūkių, kuris ir toliau bus sprendžiamas siekiant subalansuoti miesto, valstybės institucijų, verslo ir privačių asmenų paramą bei vystant MO muziejaus veiklų efektyvumą“, – komentuoja muziejaus atstovai.
„Iki atidarymo buvo daug nerimo, ar naujas meno muziejus bus reikalingas Lietuvos visuomenei. Sulaukę beveik 200 000 lankytojų, gavome patvirtinimą, tačiau nestojame ir stengsimės išlaikyti užsimezgusį ryšį. Džiugu, jog sulaukėme daug vertinimų. Pozityvių komentarų, kad MO įsiveržė kaip meteoritas į Lietuvos kultūros pasaulį, ir pripažinimo, kad sugebėjome parodyti kitokį kūrybiškumą ir požiūrį, kaip meno institucija gali megzti dialogą su auditorija. Sulaukėme ir kritikos, kad tapsime komerciški, mūsų sėkmė bus trumpalaikė. MO šūkis – turėk savo nuomonę. Gerai, kad skatiname nuomonių įvairovę. Tikime, jog aktyvios diskusijos reiškia susidomėjimą bei atkreipia dar daugiau dėmesio į meną“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Pažinti ir patirti meną
Per pirmuosius metus MO surengtos 2 didžiosios („Visas menas – apie mus“, „Gyvūnas – žmogus – robotas“) ir 4 mažosios („Praeinantis kasdienis gyvenimas“, „Atspirties taškas“, „Bendrabūvis“, „Mūsų asmenukė“) parodos, pristatyti 7 meniniai projektai ir instaliacijos. MO muziejus teigia, kad parodose stengiasi kelti klausimus ir kalbėti svarbiomis temomis, kurių ašis yra tapatybė plačiausia prasme. Pristatyta ir MO kolekcija, ir užsienio menininkų kūriniai.
Paroda „Visas menas – apie mus“ atskleidė Lietuvos menininkams būdingas kūrybos temas, atliepiančias lietuviškosios tapatybės sandarą. Antroje didžiojoje parodoje atsigręžta į šiuo metu itin svarbią temą – žmonijos veiklą žemėje, sugyvenimą su kitomis rūšimis. Mažosiomis parodomis gilintos didžiųjų temos ir eksperimentuota – „Atspirties taške“ MO muziejus bendradarbiavo su patirčių dizaineriais, o paroda-laboratorija „Bendrabūvis“ įgyvendinta su Veimaro Bauhaus universiteto menininkais ir mokslininkais.
MO tęsė savo leidybos tradicijas ir pirmaisiais metais pristatė 2 išsamias didžiųjų parodų – „Visas menas – apie mus“ ir „Gyvūnas – žmogus – robotas“ – knygas, kurios praplečia ir papildo parodos tyrimą, analizuojamus klausimus. Specialiai MO steigėjos Danguolės Butkienės iniciatyva buvo išleista ir poezijos knyga „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu“.
Kolekciją papildė 19-os autorių nauji 465 kūriniai. Dabar kolekcijoje – 5 440 modernaus ir šiuolaikinio meno Lietuvos kūrėjų darbų.
Muziejus – platforma mokytis visą gyvenimą
„MO pritraukia labai įvairius žmones, net ir tuos, kurie meno muziejuose nėra buvę nė karto. Tai yra nuostabu, nes pasiūlyti meno muziejų kaip laisvalaikio alternatyvą yra vienas sunkiausių uždavinių. Nuo pat atidarymo siekiame, kad MO būtų gyvas muziejus. Manau, kad šį pažadą išpildėme su kaupu“, – teigia M. Ivanauskienė.
Ji taip pat priduria, kad MO siekia būti vieta, kurioje pasitelkus meną galima mokytis visą gyvenimą. Kiekvienai didžiajai parodai kuriami ir garsinami parodų e. gidai lietuvių bei anglų kalbomis, kurie yra nemokamai prieinami internetu visiems susidomėjusiems. Jų paklausyti jungėsi net 30 proc. muziejaus lankytojų. Per metus MO muziejuje įvyko daugiau kaip 800 ekskursijų, 33 paskaitos, 16 susitikimų su menininkais ir kultūros profesionalais, 28 šeimų sekmadieniai, 20 tarpdisciplininių renginių, įvyko net 280 kino seansų.
„Siekdami ugdyti įprotį suvokti muziejų kaip pažinimo vietą, pradedame nuo mažiausiųjų ir siekiame sulaužyti stereotipą, kad meno muziejai gali būti aktualūs tik dailės pamokų kontekste. Vykdome trijų krypčių edukacijas: vizualinio mąstymo, emocinio intelekto lavinimo ir integruotų pamokų. Muziejus yra puiki platforma ugdyti svarbiausioms XXI a. kompetencijoms: kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, socialinių ir emocinių gebėjimų lavinimui“, – priduria direktorė.
Skaičiuojama, kad pirmaisiais metais MO muziejuje vykusiose edukacijose dalyvavo beveik 7 000 vaikų. MO muziejaus vykdomoje MOkytojo paso programoje dalyvauja beveik 250 Lietuvos mokyklų, o 50 procentų jų – iš regionų.
Pripažinimas Lietuvoje ir užsienyje
Šiais metais MO steigėjai paskelbti Metų žmonėmis, jiems suteiktas Vilniaus garbės piliečių titulas. Muziejus išrinktas Metų iniciatyva ir Prezidentės Dalios Grybauskaitė vadintas Šimtmečio dovana Lietuvai. Apdovanota MO įvedimo į rinką rinkodaros kampanija, video filmukas „Pasaulio sukūrimas“ pripažintas geriausiu internetui skirtų video kategorijoje, įvertinta ir apdovanota integruota MO muziejaus komunikacijos kampanija ir vizualinis identitetas.
Užsienyje muziejus buvo įtrauktas į labiausiai vertų aplankyti pasaulyje muziejų TOP-10 ir labiausiai lauktų muziejų TOP-5. Tarptautiniame architektūros konkurse „Architizer A+Awards“ MO pastatas konkuravo su garsiojo britų V&A muziejaus filialu Škotijoje. Dėmesio MO muziejaus atsiradimui skyrė JAV, Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir kitų užsienio šalių žiniasklaida.
Menas ir už muziejaus ribų
Muziejaus atstovų teigimu, MO parodas gausiai lanko ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio bei visos Lietuvos. Vasaros metu turistų dalis išauga iki 20 proc. viso lankytojų srauto. Iš Lietuvos regionų daugiausia lankytojų sulaukiama iš skirtingų miestų ir miestelių mokyklų, kurios atvyksta grupėmis.
Muziejus tęsia ir savo „Keliaujančio muziejaus“ veiklas. 2019 m. MO pirmą kartą išvežė vieną iš savo parodų į Klaipėdą. „Švyturys Bhouse“ patalpose visą vasarą eksponuotas Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Prie jūros“. Be to, Lietuvos bibliotekoms ir mokykloms buvo padovanota daugiau nei 8 000 MO leistų meno edukacijos leidinių.
Tęstas ir Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas. Šiemet kartu su Vilniaus savivaldybe ir VšĮ „Gatvės gyvos“ prakalbintos dviejų išskirtinių asmenybių – maestro Vytauto Kernagio ir kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos skulptūros. Jos papildė kitų kalbančių skulptūrų gretas, kurių Vilniuje jau 18.
Svarbi ir privati, ir valstybės parama
Pasak M. Ivanauskienės, privatūs muziejai pasaulyje skiriasi pagal sau keliamus tikslus ir veiklų apimtį. MO muziejus pasirinko daugiau resursų reikalaujančio – visuomeninio muziejaus, tenkinančio kuo platesnį viešąjį interesą, kelią. Jis sukuria daugiau vertės ilgalaikėje veikloje.
Pirmų metų nuostolis dar tikslinamas, bet jis buvo planuotas ir manoma, kad sieks iki 200 000 Eur. Tikėtasi, kad pirmais veiklos metais bus patirta daug investavimo išlaidų. Organizacijos nuostolį kol kas dotuoja MO steigėjai. Muziejaus tikslas – subalansuoti biudžetą siekiant gauti paramos iš miesto, valstybės institucijų, privačių rėmėjų, o taip pat vystant MO muziejaus skirtingas narystės platformas.
Muziejaus direktorės M. Ivanauskienės teigimu, užsienio muziejų statistika rodo, kad yra pakankamai neblogai, kai muziejus surenka 20 proc. biudžeto įplaukų iš bilietų. 2018-2019 m. MO muziejus kėlė sau tikslą iš bilietų surinkti 40-50 proc. įplaukų. Visgi natūralu tikėtis, kad lankytojų srautas dar nusistovės ir ateityje reikia būti pasiruošus ir mažesnei pajamų proporcijai iš bilietų.
Paklausta, iš ko susideda muziejaus biudžetas, MO direktorė teigia, kad metinis biudžetas siekia 1,5–1,7 mln. Eur. Pirmaisiais veiklos metais 55 proc. biudžeto sudarė MO veiklos pajamos, 29 proc. rėmėjai ir 16 proc. valstybės parama – Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos. „Gan įprasta užsienio muziejams gauti apie 40-50 proc. valstybės paramą. Taigi artimiausiu metu mums svarbu užsitikrinti bent 20-30 proc. siekiantį valstybės indėlį“, – papildo M. Ivanauskienė.
Kuria naujas tradicijas
Nauja tradicija, kurią muziejus jau pirmaisiais metais pradėjo kurti ir puoselėti – mecenatai ir muziejaus rėmėjai. „Stengiamės keisti verslo požiūrį į kultūrinius objektus ir siekiame įrodyti, kad investuoti į kultūrą ir meną ne tik svarbu, bet ir verta. Todėl siekiame verslo sektoriui suteikti kokybę ir norimą grąžą“, – priduria M. Ivanauskienė.
Pirmaisiais veiklos metais muziejus sulaukė tiek įmonių, tiek privačių rėmėjų palaikymo. MO parėmė įmonės „Švyturys-Utenos alus“, „Juodeliai“, „Naresta“, „Narbutas“, „Baltisches Haus“. Privatūs asmenys Vilija ir Gediminas Kuprevičiai, Žilvinas Mecelis, Antanas Guoga, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Žana ir Vladas Bumeliai, lietuvių Markevičių ir Milaknių šeima iš Los Andželo, Laima ir Šarūnas Andriukaičiai, Kęstutis Juščius.
Burti bendruomenes – vienas iš muziejaus tikslų. Be privačių rėmėjų ir mecenatų labai svarbi muziejui yra MOdernistų bei savanorių bendruomenė. Tai muziejaus palaikytojai ir bendrakūrėjai, kuriuos jungia noras palaikyti nepriklausomo, modernaus muziejaus idėją. Šiuo metu muziejuje yra 550 Modernistų ir 120 savanorių.
Visgi, kaip pripažįsta muziejaus direktorė, dar daug darbo ir laiko reikia, kad šios iniciatyvos taptų ilgametėmis tradicijomis.
„Steigėjai padovanojo MO muziejų Lietuvai. Dabar tai yra bendras mūsų visų – komandos, MOdernistų, savanorių, lankytojų, parodų kūrėjų, mecenatų, rėmėjų – kūrybos ir bendradarbiavimo rezultatas bei laimėjimas. Norime ir siekiame, kad MO muziejus taptų ilgalaikiu pokyčiu ir proveržiu Lietuvos kultūroje. O tam svarbus mūsų visų palaikymas“, – pasakoja M. Ivanauskienė.
Gimtadienis ir ateities planai
Savo gimtadienį spalio 18 d. MO muziejus žada paminėti neįprasta akcija „Kiek noriu, tiek moku“. Lankytojai patekę į muziejų galės patys nuspręsti, kiek nori susimokėti už apsilankymą. Taip bus siekiama atspindėti muziejaus šūkį „Turėk savo nuomonę“.
Dar šiemet MO muziejus pristatys naują mažąją parodą „Mekas mirksi geriau“. Pratęsiant šiuo metu eksponuojamą didžiąją parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, vyks paskaitos su parodos kuratoriais. O be tradicinių renginių, paskaitų ir susitikimų MO gruodžio mėnesį taip pat ruošia ir specialią šventinę programą.