Pirmoji Kalėdų eglė Lietuvoje, žaisliukų mados tarpukariu, ir kokio sveikinimo yra sulaukusi rašytoja Gabrielė Petkevičaitė?

„<...>Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, / Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti <...>“ sakė Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“. Kažin, ar jam „prie dūšios“ regėjosi vaizdas, kurį išvydo 1853-aisiais Vainute (Šilutės r.) – vieno valdininko bute stovėjusios papuoštos Kalėdų eglės, kuri, galima numanyti, buvo nukirsta... Įspūdį, akivaizdu, tikrai paliko, nes jaunas poetas apie tai parašė savo dienoraštyje, deja, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė Birutė Lukošiūtė negalėjo tiksliai pasakyti, kur šis rašytinis pasakojimas yra saugomas. Kad ir kaip būtų, šis jo aprašytas faktas tapo atspirties tašku, iš kurio gimė vėlesnis teiginys, kad tai ir buvo rašytiniuose šaltiniuose paminėta pirmoji Kalėdų eglė Lietuvoje.

Turi retų eksponatų

Yra žinoma, kad Lietuvoje eglių puošimo tradicija paplito XIX a. pab.–XX a. pr. Pirmiausia, anot muziejininkų, jos pasiekė dvarus ir miestiečių namus, trečiajame dešimtmetyje pradėtos puošti mokyklose, o į kaimus ši tradicija atėjo tik XX a. 4 dešimtmetį.

Kalėdinių žaislų ir atvirukų parodoje „Kalėdų eglei sužibus“ Šiaulių „Aušros“ muziejuje, anot B. Lukošiūtės, galima išvysti itin retų eksponatų.

„Šiaulietė mokytoja Joana Sajienė dovanojo tarpukario žaisliukus. Yra duomenys, kad juos Šiauliuose 1939-aisiais įsigijo jos mama R. Šlėžaitė-Niporavičienė. Vienoje vitrinoje rodome ir karo metų žaisliukus – sunku datuoti, gali būti 4–5 dešimtmečio, juos padovanojo šviesaus atminimo Jovita Budzinauskienė, vilnietė, buvusi ilgametė Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, gyvenusi ilgus metus Latvijoje. Ji padovanojo virš 100 žaisliukų, didžioji dalis – sovietinio laiko – XX a. 8–10 dešimtmečio, įsigyti Latvijoje. Panašiais būdavo puošiamasi ir čia, Lietuvoje“, – sakė B. Lukošiūtė.

Patys seniausi ir įdomiausi, tęsė pašnekovė, karo metais Vokietijoje pagaminti rankų darbo žaisliukai.

„Unikalūs, vienetiniai, suverti iš stiklo karoliukų, vamzdelių – sunku būtų tokių pačių surasti. Didžioji dalis, kaip minėjau, rodoma XX a. 7–9 dešimtmečio, sovietinio laiko žaisliukai, Lietuvoje įsigyti, mūsų muziejininkų sunešti iš savo archyvų. Ruošdamiesi parodai kreipėmės į visuomenę, gal kas asmeniniuose archyvuose turi žaisliukų, kuriuos galėtų padovanoti. Praėjusią savaitę nudžiugino joniškietė Kristina Grigaliūnaitė, padovanojusi 170 įvairių, nematytų žaisliukų, XX a. 6–10 dešimtmečio. Rinkiniai pasipildė“, – pasidžiaugė pašnekovė, pridūrusi, kad tikimasi iki parodos pabaigos sulaukti ir daugiau žaisliukų, kurie taps muziejiniais eksponatais.

Pirmieji bumbulai – su švinu

Kaip tarpukario Lietuvoje buvo puošiamos eglutės, iš to, kiek muziejuje surinkta žaisliukų, B. Lukošiūtė svarstė, būtų sunku spręsti.

„Dauguma žaisliukų – stikliniai, greičiausiai pagaminti Vokietijoje. Tarpukario Lietuvoje stiklinių žaisliukų negamino, todėl vyrauja įvežtiniai. Vokietija yra stiklo žaisliukų gamybos pradininkė, tačiau pirmieji bumbulai XIX a. pr. – dideli, sunkūs, viduje papurkšti švinu, kad blizgėtų, galbūt net kažkiek kenksmingi sveikatai. Vėliau, kai technologijos ištobulėjo, jie buvo lengvesni“, – pažymėjo ji.

Iš Vakarų Europos atėjusi eglutės puošimo mada, anot muziejininkės, ne iškart įsigaliojo visoje Lietuvoje – pradžioje tik dvaruose.

„Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad pirmoji Kalėdų eglė paminėta 1853-aisiais, kai Vainute (Šilutės r.), vieno valdininko bute, ją pamatė poetas Antanas Baranauskas. Bet iš Vakarų Europos, iš Vokietijos, mada po truputį atėjo ir į Lietuvos dvarus, miestiečiai taip pat pradėjo puošti – įsigytais stikliniais žaisliukais. Ilgą laiką, ypač kaimuose – buvo puošiama paprasčiau, tuo, ką turėjo po ranka – obuoliukais, saldainiais, pačių iškeptais sausainiais, šiaudiniais papuošalais, buvo uždegamos žvakutės, tikros, prisegamos prie eglutės šakelių, jas uždegdavo, bet tai tikrai nesaugu! Vėliau atsirado elektrinės girliandos. Kaip atrodė pirmosios – galime spręsti tik iš fotografijų, fonduose tokių neturime. 4 dešimtmetyje pradėta puošti parduotuvių vitrinas – ir eglutėmis, ir girliandomis“, – pastebėjo B. Lukošiūtė ir pridūrė, kad vėlesniais metais papuošimai vis įvairėjo.

Senesni žaisliukai turi savo istorijas

Atkeliavus iki šiandienos, muziejininkė atkreipė dėmesį, kad XXI a. tikro stiklo papuošalų sumažėjo, atsirado plastikinių puošmenų. Visgi, anot jos, labiausiai dabar įdomūs stikliniai žaisliukai: „Rankų darbo pridėta, daug kam primena jaunystę, vaikystę, į juos malonu pažiūrėti.“

Paprašyta palyginti, kokiu laikotarpiu buvę mažiau dirbtinumo, B. Lukošiūtė sakė, kad palyginti būtų sudėtinga, vis dėlto, jos manymu, patys mieliausi papuošimai yra tie, kuriuos pats pasidarai.

„Ypač, jeigu tai rankų darbo puošmenos. Eglutės būdavo puošiamos netgi iškeptais iš kūčiukų tešlos įvairiais figūriniais papuošimais, juos vėliau mielai suvalgydavo – ką pats pasidarai – visada mieliau“, – sakė pašnekovė.

B. Lukošiūtė nė kiek neabejoja, kad šventiška nuotaika priklauso nuo paties žmogaus, nuo to, kaip jis jaučiasi.

„Vienam patinka pačiam puošti eglutę, pajusti puošimo momentą, kiti kviečia dizainerius... Keičiasi tradicijos, keičiasi ir pačios puošmenos. Sunku palyginti laikotarpius, būdavo mažiau žaisliukų, jie buvo labiau vertinami, saugomi iki šiol. Kita vertus, moteris, kuri mums padovanojo žaisliukus pasakojo, kad daugumą jų išgelbėjo, nes kai kurie jos pažįstami norėjo tiesiog išmesti... Kad ir kaip būtų, daug kas ateina pažiūrėti senesnių žaisliukų, kai kurie juos prisimena, sako, „ir aš panašius turėjau, tarsi sugrįžimas į vaikystę.“ Senesni žaisliukai turi savo istorijas. Dabar, aišku, yra labai gražių, jie džiugina mažuosius, kurie dabartines puošmenas taip pat prisimins su meile“, – apie neišnykusią šeimos tradiciją puošti Kalėdų eglę kalbėjo muziejininkė.

Sovietmečiu kurti meno kūriniai menkai tebevertinami, o kaip yra su to meto kalėdiniais žaisliukais – kokia jų vertė?

„Saugome, jų yra įdomių. Sovietmečiu būta žaisliukų ir su sovietine simbolika – žvaigždėm, su vadų portretais. Tokių esu mačiusi spaudoje, bet mes neturime, Lietuvoje nebuvo populiarūs. Žmonės įsigydavo tik tuos, kurie mieli širdžiai, tarp jų ir įvairūs to meto animacinių filmų personažai. Jei pakliūna į muziejų, mes juos saugome, įvairaus laikotarpio. Stengiamės parodyti pačius įdomiausius, atspindėti, kokia buvo jų įvairovė“, – pažymėjo ji.

Naujametinis atvirukas iš Šveicarijos rašytojai Gabrielei Petkevičaitei

Šventinės parodos eksponatais tapo ir kalėdiniai tarpukario atvirukai. „Su lietuviškais užrašais, spausdinti užsienyje, daugiausia – Vokietijoje. Parodoje turime ir šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) tarpukariu sukurtą kalėdinių – naujametinių atvirukų seriją, išleistą žinomo leidėjo, fotografo Kosto Cerpinskio (1887–1987). Patį seniausią atviruką atradome ruošdami parodą. Vienoje atviruko pusėje užrašytas adresas: iš Šveicarijos į Puziniškio dvarą rašytojai Gabrielei Petkevičaitei (1861–1943). Yra data užrašyta, siųstas 1906-aisiais, vienoje pusėje trumpas sveikinimas Naujų metų proga, matyt, išsiųstas po Kalėdų. Lietuviškai užrašytas, yra ir parašas. Galvojame, galbūt įžymaus žmogaus, tuo metu Šveicarijoje buvusio lietuvio? Būtų įdomu iššifruoti, galbūt kada nors pavyks“, – išsiaiškinti paslaptingą siuntėją vylėsi B. Lukošiūtė.

Parodą „Kalėdų eglei sužibus“ Šiaulių „Aušros“ muziejuje užbaigia šio šimtmečio kalėdiniai atvirukai.

„Kiekvienais metais muziejus išleidžia kalėdinį atviruką, kurį siunčia savo draugams, kolegoms, pažįstamiems. Tarp eksponatų – muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio (1883–1965) naujametinis sveikinimas „Aušros“ muziejininkams, siųstas 1962-aisiais. P. Bugailiškis tuo metu jau gyveno Vilniuje, atsiuntė tokį atviruką su gražiu palinkėjimu. Jis linkėjo, kad muziejinė dirva, kuri dažnai ir įšalusi „būtų visada rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų“. Pacitavau įrašą, jis mus jaudina, nes „Aušros“ muziejus Kovo 11-ąją (dviguba šventė mums) minės šimtmetį. Palinkėjimas muziejininkams, ir kartu visiems, kas aplankys parodą: kad kiekvienais metais būtų gražesnių vaisių, įvairiomis prasmėmis!“, – šventiniu palinkėjimu dalijosi B. Lukošiūtė.

Paroda „Kalėdų eglei sužibus“ Šiaulių „Aušros“ muziejuje (Vytauto g. 89) veiks iki 2023 m. sausio 8 d. Parodoje įrengtoje šventinėje erdvėje lankytojai kviečiami nusifotografuoti prie eglutės, susikurti kalėdinę fotografiją, kurią bus galima išsiųsti kaip atvirutę, pasveikinti savo artimuosius.