„Tenka ir garbė, ir atsakomybė, kad mes pradedame šitą sezoną ir pradedame jį po karantino“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė G. Padegimas.
Jis kvietė į teatrą žmones grįžti ne tik pamatyti premjeros, bet ir palaikyti aktorių, padėti atgaivinti jį po sustojusios veiklos.
„Kad tai būtų mūsų visų solidarumo aktas, kad mes tikime, jog visos pandemijos praeis: virusai ateina ir praeina, o mes esame ir būsime – kaip ir teatras Kaune, buvo šimtą metų ir dar bus, tikiuosi, kaip ir Lietuva, tūkstančius metų“, – kalbėjo režisierius.
Rugpjūčio 21 dieną bus rodomas spektaklis – pirmasis nuo kovo mėnesio. Juo prasideda naujasis teatro sezonas, dedikuotas Lietuvos profesionalaus teatro šimtmečiui.
„Mūsų šis pusmetis bus labai intensyvus, nes pandemija atėmė daug laiko, bet neatėmė noro įgyvendinti visus išsikeltus uždavinius“, – sakė Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
„Pradedame šimtajam gimtadieniui skirtą sezoną pagaliau – vėl teatras atsiveria. Aišku, jis turės kažkokių apribojimų, reikės saugotis“, – pridūrė teatro vadovas.
Rugsėjo 12 dieną teatre bus pristatoma dar viena premjera – slovėnų kūrybinės komandos darbas „Elektra“, turėjęs pasirodyti dar kovą, tačiau neįvykęs dėl pandemijos.
Lapkričio 28 dieną teatre bus rodomas režisieriaus Antano Obscarsko spektaklis pagal Stanislawo Ignaco Witkiewicziaus pjesę „Batsiuviai“.
Gruodžio 18 dieną teatre bus rodomas Jono Vaitkaus spektaklis „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno pjesę.
Šimtmetį minės paroda ir festivaliu
Profesionalaus teatro šimtmetį planuojama paminėti interaktyvia paroda teatre bei mieste, tarptautine konferencija apie šiuolaikinį teatrą.
Taip pat teatras pasipuošė dailininko Vaidmanto Vaitkevičiaus kūriniais, netrukus teatre ruošiamasi atidengti jo kurtą freską.
„Ji įprasmins teatro šimtmetį – toks išliekamasis ženklas bus teatro pastate“, – sakė E. Stancikas.
Taip pat teatras planuoja pakviesti į festivalį „Scena 10x10“, per jį bus parodyti penki Lietuvos ir penki užsienio autorių spektakliai.
Teatro meno vadovas Edgaras Klivis teigė, kad dramos festivalis – tai, ko trūko miestui, jau turinčiam daug įvairioms kitoms meno kryptims skirtų panašių renginių.
„Esu įsitikinęs, kad Kaunui trūksta gero dramos teatro festivalio. Mes turime šokio festivalį, turime kino festivalį, džiazo festivalį, cirko festivalį, performansų festivalį. Visame šiame spektre trūksta Kauno publikos verto dramos teatro festivalio“, – sakė E. Klivis.
Jame bus rodomi penki iš užsienio atvežti monospektakliai ar kelių aktorių spektakliai iš Estijos, Slovėnijos, Vengrijos ir Gruzijos.
„Visi spektakliai bus inovatyvūs įvairiais požiūriais: žanriniu požiūriu, taip pat technologiniu požiūriu, dramaturginiu požiūriu“, – kalbėjo E. Klivis.
Jis vylėsi, kad ateityje festivalis išaugs į didesnį renginį, nors prasideda ir kukliai, kaip dovana teatro publikai.
„Dramos teatrų festivaliai yra labai brangūs. Tai tam, kad tas festivalis kažkaip įsibėgėtų, jį reikia pradėti nuo kuklios pradžios ir paskui kopti į kalną ir subręsti“, – sakė teatro meno vadovas.
Taip pat festivalyje bus pristatomi penki Lietuvos teatrų spektakliai.
Festivalis prasidės rugsėjo 18 dieną ir vyks iki gruodžio 4 dienos.
Minint šimtmetį – pjesė apie teatro pradžią
Šią savaitę pradėsiamas rodyti spektaklis „Pirmeiviai“ pasakoja, kaip buvo kuriamas 1920 metų gruodžio 19 dieną parodytas Juozo Vaičkaus režisuotas spektaklis „Joninės“.
„Maniau, kad mano priedermė yra teatro šimtmečio proga nerti į tą praeitį. Ilgai, atkakliai rinkau medžiagą, skaičiau memuarus, rausiausi senuose laikraščiuose, archyvuose“, – pasakojo režisierius.
G. Padegimas džiaugėsi, kad spektaklį apie teatro praeitį kūrė su teatro ateities žmonėmis – jaunais aktoriais, teatre pradedančiais antrąjį savo sezoną. Jis teigė, kad šis spektaklis yra memorialas teatrą kūrusioms asmenybėms, apie daugumą kurių žinoma labai nedaug, taip pat – edukacinis projektas apie miesto ir teatro istoriją.
J. Vaičkų spektaklyje vaidinantis aktorius Deividas Breivė pasakojo, kad informacijos apie savo kuriamą personažą, pasižymėjusį impulsyvumu ir irzlumu, ieškojo išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose.
„Tai yra žmogus, apie kurį nėra konkrečios vaizdinės medžiagos, garsinės medžiagos yra labai mažai ir tai yra tik balsas, todėl belieka pasitikėti savo fantazija, įsivaizduoti, koks jis buvo, skaityti kitų amžininkų aprašymus apie J. Vaičkų“, – pasakojo aktorius.
Šio spektaklio premjera tapo įmanoma dėl privataus sektoriaus paramos – jo sukūrimą finansavo bendrovė „Saugaus darbo garantas“.
E. Stancikas apgailestavo, kad galimybių paremti šį projektą nerado Kultūros ministerija.
„Spektaklyje kalbama apie per šimto metų santykį tarp kultūros ir politikos Lietuvoje. Labai daug gražiai kalba apie kultūrą mūsų politikai, bet vežimas kur buvo prieš šimtą metų, manau, kad nepajudėjo“, – replikavo G. Padegimas.