„Albumą padiktavo pats gyvenimas. Dar neseniai galėjome šių autorių paklausti, kaip interpretuoti kūrinį, pasikalbėti, kas iššaukė vieną ar kitą meninį sprendimą, o dabar, ką jie sukūrė, tapo neginčijama, neliečiama ir stabilu kaip marmuro uola. Supratome, kad metas jų muzikinę tradiciją tęsti, garsinti, palaikyti. Taip programa sudėta iš autorių, kurie pastaraisiais metais mus paliko“, – „Legendų“ idėją aiškina R. Zubovas.
Plokštelėje įrašyta šviesaus atminimo A. Šenderovo „Sulamitos giesmės“, V. Bartulio „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius...“, F. Latėno Sonata violončelei ir fortepijonui ir V. Barkausko „Suite de Concert“, op. 98. Greta atlikėjų autoritetais, vyresniais bičiuliais buvusių keturių kompozitorių darbų yra ir šeši M. K. Čiurlionio kūriniai. „Jis – kaip mūsų kultūros pagrindas“, – sako pianistas R. Zubovas, bene labiausiai išgarsėjęs M. K. Čiurlionio interpretacijomis, įrašęs visus kompozitoriaus fortepijoninius kūrinius.
„Man atrodo, viską pavyko sudėti į gražią visumą. Iš Čiurlionio kūrybos ketinome rinktis tris preliudus, bet radome labai gražių šio kompozitoriaus darbų versijų, kurias parengė violončelininkas Juozas Čelkauskas, tad puikiai ir trukme, ir skambesiu įsikomponavo net šeši klasiko kūriniai“, – pasakoja vienas ryškiausių Lietuvos violončelininkų G. Pyšniakas.
Lietuvos muzikos istorijai svarbią plokštelę muzikantai pernai Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje įrašinėjo su garso režisieriumi Arūnu Zujumi ir jo „MAMAstudios“. „Intensyviai dirbome keturias dienas. Buvo svarbu ne tik techniškai švariai viską atlikti. Ta muzika – jautri ir labai artima, norėjosi ją išjausti, save joje atrasti, išgyventi, kad klausytojas taip pat patirtų tą emociją. Įrašuose sunkiau perteikti energetiką nei koncerte, reikia labiau pasistengti, kad muzika paveiktų klausytoją. Esu kritiškas sau, bet šįsyk džiaugiuosi rezultatu, nes pavyko pasiekti norimą garsą, skambesį ir emociją“, – sako violončelininkas.
Kad ši programa įtinka ne tik savai publikai, atlikėjai įsitikino pagroję ją Londone: „Ten publika buvo nustebinta muzikos, kurios nebuvo girdėjusi, paveikumo ir spalvos“.
Vinilo ir kartu išleistos kompaktinės plokštelės viršelio dizainą kūrė Dovydas Čiuplys, jam panaudotos Ugnės Žilinskės ir Kęstučio Pleitos nuotraukos.
Vos prieš porą metų drauge groti pabandę muzikantai išsyk pajuto bendrystę: „Esame skirtingų kartų, skirtingai užaugę. Aš – sovietiniais laikais, Glebas – laisvos Lietuvos jaunimo atstovas. Mus jungia tai, kad abu pakankamai daug laiko gyvenome ne Lietuvoje. Aš – dešimtmetį Amerikoje, jis tiek pat laiko – Austrijoje, kur studijavo. Matyt, abu esame giliai pajutę, ką reiškia Tėvynė, gimtinė. Ir tas pajautimas, kas yra tavo sielos branduolys – apaugęs pasaulio patirtimis, kuriomis svetur neišvengiamai susižavi, užsikreti. Kai pradėjome interpretuoti lietuviškus kūrinius, neturėjome pojūčio, kad tik Lietuvoje žmonės juos gali suprasti. Mes juos grojome kaip pasaulinę muziką, kuri yra gera bet kokiame kontekste. Bet tuo pačiu abu nepaprastai branginame jos lietuviškumą“, – R. Zubovas įvardija dueto bendrystę.
Groti dviese jiems lengva, nes vienas kitam duoda sceninę laisvę. „Užtat nebūna dviejų identiškų, suredaguotų, kaip akmenyje iškaltų, koncertų“, – sako pianistas.
Plokštelę „Legendos“, o tuo pačiu – Lietuvos muzikos epochą liudijusių kompozitorių kūrybą G. Pyšniakas ir R. Zubovas kitais metais žada pristatyti ne tik įvairiuose šalies miestuose, bet ir užsienyje.