Antanas Šurna spektaklyje „Pabaigos pradžia“ neturėjo dublerių. Šį sezoną aktorius suvaidino paskutinėje šio sezono Jaunimo teatro premjeroje. Vėliau spektaklis turėjo būti rodomas tik rudenį. Spektaklio „Pabaigos pradžia“ režisierius viliasi, jog pjesė, kurioje savo paskutinį vaidmenį sukūrė A. Šurna, teatro repertuare išliks.
„Tačiau aš kol kas negaliu pasakyti, ar jis ir toliau bus rodomas. Čia jau ne mano prerogatyva spręsti, ar jį palikti repertuare. Būtų labai gražu, jei spektaklis ir toliau būtų rodomas. Tačiau pjesės likimas paaiškės tik susitikus ir viską aptarus su teatro vadovu“, - DELFI sakė spektaklio kūrėjas Arvydas Lebeliūnas.
Režisierius sakė, jog jis jau yra apsvarstęs kandidatus, kurie galėtų pakeisti A. Šurnos kuriamą personažą minėtame spektaklyje.
„Tačiau garsiai įvardinti jo dar nenoriu. Reikia palaukti, kol aprims aistros ir emocijos. Be to, gyvenimas kartais daro stebuklus. Gali pasakyti vienaip, o bus kitaip“, - tikino jis.
Anot Jaunimo teatro atstovų, rudenį taip pat bus svarstoma, kas pakeis A. Šurną ir kituose spektakliuose.
Režisierius A. Lebeliūnas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ nagrinėja artimo meilės, susitaikymo ir priėmimo temą, susijusią su žmonėmis, sergančiais nepagydoma Alzhaimerio liga. Lietuvos teatro scenoje dažnai vengiama jautrių socialinių temų, tokių, kaip neišgydomos ligos, kurios iš pirmo žvilgsnio aktualios tik tiems, kurie turi su jomis tiesioginį ryšį.
Atrodo, kitiems apie tai kalbėti ir mąstyti nėra reikalo. Kas toli, mūsų neliečia. Tačiau kanadiečių dramaturgas Aaronas Bushkowskis tam prieštarauja. Jo pjesė apie dviejų pagyvenusių žmonių fatališką meilę sužavėjo kanadiečių ir kaimyninių šalių žiūrovus.
Alzhaimerio liga sergantys Maiklas ir Gabrielė susipažįsta tik patekę į slaugos namus, tačiau iš karto pajunta vienas kitam simpatiją. Nors jų atmintis trumpalaikė, jausmams, regis, tai įtakos neturi. Du žmonės, gyvenime matę ir šilto ir šalto, įsimyli vienas kitą, kiekvieną dieną pamiršdami vienas kito vardus, o kitą dieną vėl bandydami juos prisiminti.
Režisierius A. Lebeliūnas naujuoju spektakliu klausia, kur yra žmogaus sielos buveinė – širdyje ar visagaliame prote? Jei protas sutrinka, ar širdis liaujasi mylėjusi?