Remonto darbai tęsiasi, bet žiūrovams tai netrukdys
LNOBT uždarytas buvo nuo balandžio mėnesio. Kaip spaudos konferencijoje pasakojo laikinai teatro generalinio direktoriaus pareigas einantis Audrius Kundrotas, per tą laiką buvo atlikta daug darbų – langai pakeisti į naujus, sienos iš vidaus apšildytos, apšildytas stogas, pakeisti stoglangiai, pakeistos šildymo vėdinimo sistemos, tad pastatas tapo šiltesnis.
Jis neslėpė, kad remonto metu atsirado ir neplanuotų darbų, pavyzdžiui, keičiant vamzdynus buvo rasta daug asbesto, kurį reikėjo saugiai pašalinti, tad tai lėmė ir papildomus darbus, ir reikalingą finansavimą, kurį, džiaugėsi, pavyko gauti iš Kultūros ir Finansų ministerijų.
„Teatras yra visų – norime, kad jis būtų saugus ir šiltas. Lapkričio 10 pradedame sezoną, bet tai nereiškia, kad nebus pastolių ir statybininkų. Mūsų projektas yra iki liepos mėnesio, bet žiūrovas to nematys – dabar darbai vyksta darbinėse patalpose, ir, neabejoju, viskas laiku bus padaryta ir sutvarkyta“, – kalbėjo jis, dėkodamas teatralams už supratingumą patiriant nepatogumus.
Dar vienas itin svarbus atnaujinimas – orkestro ložės renovacija. Vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, jau turėjęs vieną repeticiją su orkestru, džiaugėsi, kad sąlygos išties pagerėjo – orkestrantai geriau girdi vieni kitus, be to, anksčiau būdavo problema, kai trūkdavo vietos orkestrui didelių sudėčių operoms, o dabar, orkestrinei paplatėjus ir pagilėjus, ši problema jau išspręsta.
„Pagerėjo girdimumas, skaidrumas bendrąja prasme, visos medžiagos akustinės, atmuša garsą, neleidžia jo sugerti“, – teigiamus pokyčius vardino jis ir pridūrė norintis, kad orkestras būtų matomas ir svarbus ne tik kaip privaloma kiekvienos operos ir baleto dalis, bet rengtų ir solinius koncertus, kurių vienas jau yra suplanuotas Sausio 13-ą dieną, kai orkestras atliks Henryko MikolajausGoreckio simfoniją Nr. 3 ( Raudų simfonija sopranui ir simfoniniam orkestrui, op. 36).
Laukia premjeros ir grįžtantys spektakliai
Pirmą kartą naujas orkestro garsas bus išbandytas lapkričio 10-ą dieną, operos „Aida“ premjeros metu – iš viso yra suplanuoti 8 jos parodymai. Sausį laukia kita didelė premjera, J. Offenbacho „Hofmano istorijos“.
„Hofmano istorijų“ pastatymas LNOBT išskirtinis tuo, kad pirmą kartą režisieriaus koncepcijai ir kūrybinei grupei buvo surengtas tarptautinis konkursas, kurį laimėjo iš Florencijos kilęs režisierius Federico Grazzini. 2004 m. debiutavęs Puccini teatre Florencijoje, jis režisuoja ir kuria šviesų dizainą daugelyje Italijos ir pasaulio teatrų, jo spektakliai rodomi Airijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje ir kt. Nuo 2019 m. kaip režisierius ir vaidybos mokytojas jis dirba prestižinėje Georg Solti Accademia.
Deja, tiek į „Aidą“, tiek į „Hofmano istorijas“ bilietai jau iššluoti, tad norintiems apsilankyti teatre lieka bandyti rasti bilietus į anksčiau pristatytus spektaklius. Šalia naujų didelių premjerų grįžta spektakliai „Mėlynbarzdžio pilis“, „Karmen“, „Traviata“, „Kandidas“, „Rožės kavalierius“, „Manon“, „Faustas“.
„Jie grįžta atsinaujinę, kai kur su naujais atlikėjais – visada spektakliai išvysta naują savitą dienos šviesą“, – sakė režisūros tarnybos vadovas Gediminas Šeduikis.
Sezoną pabaigs vieno garsiausių šių dienų choreografų Angelino Preljocajaus baletas „Parkas“. „Man pačiam šio spektaklio atsiradimas repertuare yra kaip mūsų trupės augimo ir kokybės ženklas. Šis spektaklis nėra naujas, Paryžiaus operoje pastatytas ir visuose didžiausiuose pasaulio teatruose, bet tai mūsų įsiprasminimas ir ženklas, kad einame teisinga linkme. Pats choreografas ne visur sutinka statyti šį baletą, tai, kad jis dirba su mumis, yra didelis įvertinimas“, – kalbėjo baleto meno vadovas Martynas Rimeikis.
Kita premjera, kuri įvyks jau ne LNOBT pastate, o po rekonstrukcijos atsidarančioje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje salėje – bendras projekto su šiuo teatru ir prodiuserine kompanija „Operomanija“, Kamilės Gudmonaitės ir Dominyko Digimo taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.
Šiai operai medžiaga buvo rinkta prie LNOBT pastato pastačius taksofono būdelę, kur kiekvienas norintis galėjo palikti žinutę tiems, kurių jau nebėra. R. Šumila sakė, kad tai – labai jautri opera, gvildenanti mums visiems rūpinčius klausimus.
„Jautrūs, gilūs, atveriantys širdį pasisakymai žmonių, kurie kažko neteko. Nėra lengva medžiaga, bet kiekvienas bus sujaudintas. Aš kaip dalyvis atrandu daug ką ir manau, kiekvienas klausytojas atras. Netradicinis teatras, netradicinė opera, bet tame ir yra žavesys – juk meno paskirtis jaudinti“, – kalbėjo R. Šumila.
Sako, kad neaiški situacija dėl vadovo ateities įtakos nedaro
LNOBT vis dar nesibaigusios permainos ne tik dėl remonto, bet ir vadovo. Kadangi buvęs LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, pralaimėjęs konkursą dėl antros kadencijos šiuo metu Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovaujančiai Laimai Vilimienei, apskundė jo rezultatus teismui, kol bus priimtas sprendimas, teatrui laikinai vadovauja A. Kundrotas.
Jis tikino, kad tokia iki galo neišspręsta situacija darbams įtakos nedaro. „Aš jaučiuosi puikiai, dirbu su puikia komanda, darbai vyksta, ne tik remonto, bet ir kūrybiniai darbai nei vieni nesustojo, planuojame ir 2025-2026-ų metų darbus. Kas vyksta procese, turėtų nedaryti įtakos mūsų darbuotojams, ir, man atrodo, taip ir yra – sveika, gera darbinė atmosfera. Niekas nežino, kaip bus, bet teatras funkcionuoja, viskas sklandžiai vyksta“, – kalbėjo jis.