Lapkričio pabaigoje leidykla „Lapas“ pristatys jau trečiąjį rašytojos Gabijos Grušaitės romaną – „Grybo sapnas“. Autorės rašymo procesas ypatingas tuo, kad tai ilgas ir kruopštus tiriamasis darbas, kiekvieną romaną ji rašo septynerius metus, todėl juose persipina daug įvairiausių temų ir prasmės lygmenų.
Knygos epicentre – mokslinė teorija apie grybo ir žmogaus simbiozę
Romano veikėjas mokslininkas Dastinas Karteris įrodo, kad žmonijos kognityvinė revoliucija įvyko užmezgus simbiozę su vyrdiceps šeimos grybu. Šis grybas romano rėmuose sukelia svaigulį ir veda žmoniją tarnauti savajam ego. Dėl simbiozės žmogus įgauna simbolinį mąstymą ir kūrybiškumą, tačiau visa tai atsitinka tik per grybo sapną. Tai vienas toks pirmųjų tekstų lietuvių literatūroje, kurio siužetą apibrėžia autorės sukurta mokslinė teorija.
(ištrauka iš „Grybo sapnas“ pratarmės)
„Kognityvinę revoliuciją turėjo lydėti biologinis pokytis, bet ieškojome jo ne ten. Ilgai knsisomės smegenyse, bet niekad nekilo mintis giliau pasirausti savo biome. Vyrdiceps šeimos grybų atradimas žmogaus biome ir nervų sistemoje leidžia atsakyti į iki šiol neatsakytus klausimus“.
G. Grušaitės teigimu, žmogus – iracionali ir tuo įdomi būtybė , tačiau esame įsitikinę, jog mus valdo racionalumas bei visagalybė. Todėl knygoje pateikta mokslinė teorija siekia paaiškinti, kaip grybo ir žmogaus simbiozė sukėlę tokį paradoksalų reiškinį. Šiai teorijai daug įtakos turėjo ir budizmo bei jogos inspiracijos apie protą, neleidžiantį žmogui išsilaisvinti. Autorė rėmėsi Karterio teorija, kuri moksliškai pagrindžia budizmo tezę, jog protas nepadeda, o trukdo pažinti realybę.
„Romane tikrai daug temų, bet man pati svarbiausia pasirodė zen. Tai zen budizmo romanas, kuriame per grybą atskleidžiamas pasaulio trapumas ir iliuziškumas. Galbūt kažkiek tai primena ir Pelevino kūrybą“, — dalijasi įspūdžiais žurnalistas Audrius Ožalas.
Veikėjai pasiklydę vidiniame pasaulyje
„Grybo sapnas“ – tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą.Tris romano dalis, kurių veiksmas vyksta 2051 ir 2025 metais, sieja niujorkietis mokslininkas Dastinas Karteris ir jo kelias į pripažinimo olimpą.
„Grybo sapno“ knygos klubas rašytojos namuose
Belaukiant iš spaustuvės atkeliausiančio romano „Grybo sapnas“ autorė ir leidykla nusprendė kūrinio maketu pasidalinti su intymiu pirmųjų skaitytojų ratu, norėdami sužinoti, kokias reakcijas kelia tekstas, toks tirštas temų – nuo vyno ir maisto, Neringos ateities ir sudėtingų psichologinių klausimų.
„Gabija savo romanuose sukuria ištisas emocijų ir jausmų visatas, be jokio moralo, ne tiesiog logišką aiškų tradicinį pasakojimą, kurį skaitytojas perskaito būtent taip, kaip autorius parašė. Todėl su pirmaisiais skaitytojais norėjome jaukioje namų aplinkoje tiesiog pasikalbėti, ką įžvelgė jie, kas juos užkabino ir kas erzino. Net pačios nustebome, jog pokalbis užsitęsi net keturias valandas, nors jame autorė beveik nepratarė nei žodžio – visi turėjo labai autentiškus savo perskaitymus ir interpretacijas. Vieniems tai knyga apie grybus, kitiems – apie draugystes ir išsiskyrimą, dar kiti mėgavosi poetine autorės kalba ir išsamiais maisto bei vyno aprašymais“ – leidyklos „Lapas“ vadovė ir romano redaktorė Ūla Ambrasaitė.
Anot G. Grušaitės, skaitytojai yra tiek pat kūrėjai kaip ir rašytojas – jie atsineša savo patirtis, atmintį, vertybes ir sukuria naują prasmės sluoksnį. Į savo namus pasikvietus „Grybo Sapno“ knygų klubą G. Grušaitė norėjo išgirsti, ką jie atranda tekste, kas juos provokuoja, o kas rezonuoja.
Atskleidžiamos žmogaus vidinės paieškos
Kaip teigė kiti „Grybo Sapno“ skaitytojai, tai knyga, atskleidžianti žmogaus iracionalumą bei negebėjimą pažinti save. Romane gausu žmonių santykius nagrinėjančių temų – mamų ir dukrų tarpusavio nesusišnekėjimus, skyrybas, draugystę tarp vyrų ir vienatvę.
„Žmonėms dažnai atrodo, kad jie vieninteliai yra nuolatos paskendę problemose ir niekas jų nesupranta. Gyvenime vis kažko trūksta, pasiryžtame ieškoti, nes galvojame, kad atsakymas slypi kažkur kitur – daugiau pinigų, geresnis darbas ar nauji santykiai. Bet, deja, atsakymai – kažkur mūsų vidiniuose labirintuose“, – klausimus kelia autorė.
Romano veikėjai ieško būdų pabėgti nuo pačių susikurtų vidinio pasaulio kalėjimų, neišspręstų santykių su artimaisiais, bet Dastinas Karteris teigia, kad nuo savo grybo nepabėgsi...
Knygos pristatymas ir raktas skaitytojui
Autorė tikisi, kad visi būsimi skaitytojai atras raktą, padėsianti atrakinti duris į temų bei potemių įvairovę teksto rėmuose.
„Ši knyga nėra vienalypė. Joje slypi šeimos santykiai, neišspręsti konfliktai, vyno bei maisto pojūčiai. Skaitytojai, analizuodami skirtingus veikėjų išgyvenimus šiomis temomis, turi galimybę pažvelgti ir į save po 30-ties metų: kaip dabarties sprendimai – būtų jie iracionalūs ar svaigulio vedami – pasuks mūsų gyvenimus viena ar kita kryptimi 2051“, – dalijasi rašytoja.