Poetinio Druskininkų rudens dalyviai, kasmet suvažiuodavę į kurortą rudens spalvomis nusidažiusiems lapams čežant po kojų, stebėjosi, kad šiais metais festivalis virto „poetinės vasaros tęsiniu“. Būtent penktadienį, kai „Dainavos“ mokymo ir reabilitacijos centro kieme pakelta Poetinio Druskininkų rudens vėliava, kurorte užfiksuotas šilumos rekordas – oro temperatūra pakilo iki 27,2 laipsnių. Tokiomis aplinkybėmis neatrodė keistai net ir nėriniuotas pernykščio Jaunojo jotvingio premijos laureato, kuriam buvo patikėtas vėliavos pakėlimas, Ramūno Liutkevičiaus drabužis.
Festivalio dalyvių diskusijos temą „Geri poetai vagia?“ šiemet pasiūlė Rimas Užgiris Poetinio Druskininkų rudens almanache išplėtojęs Tomui Sternsui Eliotui priskiriamą frazę „Prasti poetai plagijuoja, o geri – vagia“. Pokalbiui pasisukus link Dirbtinio intelekto ir kūrėjo santykių, poetas Kornelijus Platelis pokštavo mielai atiduosiąs visą savo kūrybinį palikimą mašinoms, jei tik iš to bus kokios nors naudos, nes iki šiol gailisi pražiopsojęs galimybę investuoti į bitkoinus ir dar kartą tokios klaidos pakartoti nenorėtų.
Dvi dienas trukusiuose poezijos skaitymuose užteko vietos ir svečiams iš Izraelio, Katalonijos, Kanados, Kolumbijos, Rumunijos, Baltarusijos, Vokietijos bei Latvijos, ir pripažintiems lietuvių kūrėjams, ir vos pradėjusiam kurti poeziją jaunimui. „Širdelės“ kavinės „Bubilo“ salės prieblandoje, tarp susėdusių ant grindų bendraamžių, kuriems neužteko kėdžių, ir poezijos klasikų su vyno taurėmis prasidėjo ne vieno šiandien gerai žinomo poeto kelias į pripažinimą.
Svarbiausia festivalio dalimi, kaip kasmet, tapo Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų įteikimas šeštadienio vakarą. Šiemetė, jau 39-oji Jotvingių premija įteikta poetui Gvidui Latakui už, organizatorių teigimu, „savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę, poetinę žaismę ir įtraukiančias literatūrines peripetijas“ 2022 m. asociacijos „Slinktys“ išleistoje poezijos knygoje „Salos“.
Poetinio Druskininkų rudens savaitgalį Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje pristatyta G. Latako medalių paroda „Poetams Žemaičių ir Lietuvos“. Anot laudaciją laureatui skaičiusio poeto ir leidėjo Juozo Žitkausko, dviem mūzoms ištikimas žemaitis pelnytai atėjo į jotvingių žemę.
26-ąja Jaunojo jotvingio premija apdovanota poetė Birutė Grašytė-Black už „labai įtaigų poetinį pasaulį, taupų ir talpų žodį“ knygoje „Sumokėjau alyvmedžio lapais“, pernai išleistoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Laureatė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir į Druskininkus atvykti negalėjo, tik atsiuntė savo padėkos kalbos vaizdo įrašą, kuris buvo parodytas vietoje jos išėjimo į tribūną.
Antano A. Jonyno premiją, skirtą geriausią įspūdį šiam poetui palikusiam naktinių jaunimo kūrybos skaitymų dalyviui, šį kartą gavo Alina Borzenkaitė.
„Šitą premiją sugalvojau prieš 22 metus. Ją teikti kiekvieną kartą yra smagu, įdomu ir netikėta. Šiemet visi poetai buvo labai skirtingi ir įdomūs, todėl pasirinkti, kam skirti prizą, nebuvo lengva“, – kalbėjo A. A. Jonynas.
Visas poezijos festivalio metu įteiktų premijas ir prizus būtų sunku ir suskaičiuoti – apdovanoti anoniminių ir humoristinių eilėraščių konkursų nugalėtojai. O kad neapdovanotas neliktų niekas, vietoje tradicinio aukciono buvo organizuotas vaikų darželio apsikeitimą dovanomis primenantis žaidimas. Agnė Žagrakalytė traukė lapelius su festivalio dalyvių pavardėmis ir ištrauktieji viešai apsikeisdavo dovanomis ar bent savo išleistomis knygomis.
Pirmą kartą Poetinį Druskininkų rudenį organizavo nauja jo vadovė Uršulė Gedaitė. Toks perėmimas S. Gedos jubiliejaus metais labiau panašus ne į turto, bet į prievolės ar pareigos paveldėjimą. Šiemet viskas buvo organizuota tiesiog idealiai sklandžiai – nežinodamas net nebūčiau supratęs, kad festivaliui vadovauja jau kitas asmuo. Bet tikrieji iššūkiai U. Gedaitės laukia po metų, kai poetai Druskininkuose neturės kur sugrįžti, nes nebeliks „Dainavos“ centro ir „Širdelės“. Naujesni „Dainavos“ pastatai perduodami vienai didelei gydymo įstaigai, o vertingiausias paveldas – senieji medinukai drauge su „Širdele“ – atiteks Turto bankui ir bus parduoti.
Paklausta apie Poetinio Druskininkų rudens ateitį, U. Gedaitė sakė dar negalvojanti, kur reikės sugrįžti.
„Metų pabaigoje taps žinoma, koks finansavimas bus skirtas kitų metų festivaliui. Tik tuomet ir galėsime ieškoti naujos vietos. Dairomės, kuo pakeisti „Dainavą“, bet iš Druskininkų visai pasitraukti neplanuojame“, – kalbėjo festivalio vadovė.