Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad karo fenomeną tyrinėjantis darbų ciklas-instaliacija „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“ apjungia tapybą, piešinius, objektus ir fotografiją. Parodoje Kęstutis Grigaliūnas pasakos istoriją, kurią, žvelgiant skirtingais kampais, galima skaityti be galo. Tai istorija apie karus, kurie niekada nesibaigia. Šis fenomenas reiškiasi ne tik mūšio lauke, bet ir žiniasklaidoje, mene, šeimoje, reklamoje, internetinėse bendruomenėse, švietime, lyčių konstravimo procesuose ir t. t.
Amerikiečių filosofė ir kultūrologė Susan Bordo savo knygoje „Vyro kūnas“ (1999) teigia, kad „moterys vyriškėja, vyrai supervyriškėja“. Sociologas Artūras Tereškinas jai antrina, sakydamas, kad „šarvai – vieni iš svarbiausių šiuolaikinio vyro atributų“.
„Žvelgdamas per ironijos prizmę, cikle „Vyrų pasaulis“ domiuosi šiuolaikinės visuomenės konfliktais ir spontaniškai keliu klausimus: Ar pyktis privalo būti užgniaužtas? Ar karas „vyrų reikalas“? Kaip išgyventi „vyriškumo padarinius“ savo kūnuose? Ar šiuolaikinis menininkas – postžmogus, hibridinio tapsmo subjektas, pasitelkiantis žmogiškuosius ir technologinius įrankius, savo kūryboje (ne)konfliktiškai jungia gamtinius ir kultūrinius fenomenus?“ – klausia Kęstutis Grigaliūnas.
Pasak menininko, jo kūriniai atviri, nepateikia atsakymų, bet kviečia žiūrovą tapti bendraautoriumi jų paieškoje. Savo darbuose jis paradokso principu apjungia tam tikrą emocinį krūvį turinčius vaizdus, provokuoja skirtingus žiūros taškus, siekia ištrinti ribas tarp realybės ir prasimanymų, siekia įtraukti žiūrovą į savo kuriamą iliuziją.
Garsiam menininkui tai pirmoji paroda galerijoje „Meno Niša“. Vilniaus dailės akademijos profesorius Kęstutis Grigaliūnas yra surengęs virš 50-ties personalinių parodų, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. Jo darbų yra įsigiję ne tik svarbiausi Lietuvos muziejai (Mo, Lietuvos Nacionalinis Muziejus Vilniuje, VšĮ „Lewben Art Foundation“ etc), bet ir Modernaus meno muziejaus biblioteka Niujorke, Londono Tate Modern Archive fondas ir kt. 2011 m. Kęstučiui Grigaliūnui buvo suteiktas garbingiausias Lietuvos meno apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija – „už istorinio laiko antspaudus šiuolaikiniame mene“. Net du kartus menininkui buvo skirta prestižinė tarptautinė, Niujorke įsikūrusio Pollock-Krasner fondo stipendija.