Pasitinkant Velykas kviečiame skaityti ištraukas iš popiežiaus Pranciškaus homilijų, kalbų, žinių, maldų rinkinio „Šio gyvenimo laimė“ (išleido „Baltos lankos“, iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė).
Ši knyga, kupina įkvėpimo ir patarimų asmeniniam dvasiniam tobulėjimui, padės kiekvienam iš mūsų chaotiškame šių dienų pasaulyje ieškoti kasdienės dvasinės ramybės ir laimės, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Niekada nebijok rizikuoti džiaugtis
Ištraukoje iš Evangelijos, kurios ką tik klausėmės, mokiniai negali patikėti džiaugsmu, kurį jaučia, nes negali patikėti to džiaugsmo priežastimi. Pažvelkime, kas vyksta: Jėzus prisikėlė, mokiniai iš Emauso papasakojo, ką regėjo: taip pat ir Petras pasakoja, kad jį matė. Tada pats Viešpats pasirodo menėje ir jiems taria: „Ramybė jums.“ Mokinių širdis užplūsta įvairūs jausmai: baimė, nuostaba, dvejonė ir, pagaliau, džiaugsmas. Toks didelis, kad jie tuo džiaugsmu „negalėjo patikėti“. Buvo apstulbę, sukrėsti, o Jėzus, veik šypsodamasis, paprašo jų duoti ko nors valgyti ir pradeda aiškinti Raštus, atverdamas protus, kad jie galėtų suprasti. Tai didžio nustebimo momentas sutikus Jėzų, kai toks didelis džiaugsmas mums neatrodo tikras; dar daugiau, tokią akimirką džiaugtis ir būti linksmiems mums atrodo rizikinga, jaučiame pagundą pasislėpti po skepticizmo skraiste ir „nepersistengti“.
Šiandien reikalinga drąsa
Šiandien – misijos ir drąsos laikas! Reikia drąsos sutvirtinti netvirtai žengiamus žingsnius, iš naujo
pajusti pasimėgavimą aukojantis dėl Evangelijos, atgauti pasitikėjimą vidine misijos galia. Tai laikas, kai reikia turėti drąsos, nors turėti drąsos nereiškia būti užtikrintiems, kad pasiseks. Reikia drąsos kovoti, nebūtinai laimėti; drąsos skelbti, nebūtinai įtikinti atsiversti. Reikia drąsos būti alternatyva pasauliui, netampant polemiškiems ar agresyviems. Reikia drąsos atsiverti visiems, nesumenkinant Kristaus, vienintelio visų išgelbėtojo, absoliutumo ir išskirtinumo. Reikia drąsos pasipriešinti netikėjimui, tačiau netapti arogantiškiems. Reikia taip pat ir drąsos, kurią turėjo mokesčių surinkėjas iš šiandieninės Evangelijos, kai nusižeminęs nedrįso net pakelti akių į dangų, tačiau mušėsi į krūtinę ir sakė: „O Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio.“ Šiandien – metas turėti drąsos! Šiandien reikia išdrįsti!
Nesusigūžk, nesileisk būti uždusinamas, nelik įkalintas
Neužsisklęskite savyje, neapsisunkinkite smulkiais vidiniais ginčais, nelikite savo problemų įkaitais. Jas įmanoma išspręsti išeinant padėti kitiems, sprendžiant kitų problemas ir skelbiant Gerąją Naujieną. Gyvenimą atrasite atiduodami gyvenimą, viltį – suteikdami viltį, meilę – mylėdami.
Išeik iš savęs pačios, išeik iš savęs paties: tau bus atlyginta šimteriopai
Kiekvienas krikščioniškasis pašaukimas šaknijasi šiame tikėjimo patirties pamatiniame judesyje: tikėti reiškia palikti save, išeiti iš savojo „aš“ patogumo ir nelankstumo, siekiant savo gyvenimo centru padaryti Jėzų Kristų, taip, kaip Abraomas paliko savo kraštą ir, kupinas pasitikėjimo, leidosi į kelią žinodamas, kad kelią į naują šalį parodys Dievas. Šis „iškeliavimas“ nėra savo gyvenimo, savo jausenos, savo žmogiškumo paniekinimas; priešingai: kas, sekdamas Kristumi, leidžiasi į kelią, tas, perleisdamas save Dievo ir jo Karalystės dispozicijai, suranda apstų gyvenimą. Jėzus sako: „Kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą“ (Mt 19,29). Visa tai giliai šaknijasi meilėje.
Įveik baimės kliūtį
Pirmieji žodžiai, kuriais arkangelas Gabrielius kreipėsi į Nekaltąją Mergelę, buvo tokie: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Jėzų atradusiojo gyvenimas prisipildo tokio didelio vidinio džiaugsmo, kad joks dalykas ar žmogus jo negali atimti. Kristus saviškiams suteikia jėgų, kurios reikalingos neliūdėti ir nebūti prislėgtiems, galvojant, kad nėra problemų sprendimo. Šios tiesos palaikomas krikščionis nedvejoja, kad su meile daromi dalykai gimdo giedrą, rūpesčių netemdomą džiaugsmą, kuris yra vilties, įveikiančios baimės kliūtis ir atveriančios duris į perspektyvią ateitį, brolis.
Leisk Dvasiai atverti tavo širdį
Štai kodėl mums taip reikia šios Šventosios Dvasios dovanos. Dievo baimė leidžia suvokti, kad viskas kyla iš malonės ir mūsų tikroji stiprybė yra vien tiktai sekti Viešpatį Jėzų ir leisti, jog Tėvas išlietų mums savo gerumą ir gailestingumą. Atverti širdis, kad ant mūsų nužengtų Dievo gerumas ir gailestingumas. Būtent tai Šventoji Dvasia nuveikia per Dievo baimės dovaną: atveria širdį. Širdis atveriama, kad į mus nužengtų Tėvo gailestingumas, gerumas, švelnumas, nes esame be galo mylimi jo vaikai.
Dievas širdyje
Paguoda, kurios mums reikia neramių gyvenimo įvykių sūkuryje, yra Dievo buvimas širdyje. Nes jo buvimas mumyse yra tikrosios paguodos šaltinis, kuris neišsisklaido, išlaisvina iš blogio, suteikia ramybę ir augina džiaugsmą.
Baimės distiliavimo prietaisai
Lengviau tikėti vaiduokliu nei gyvu Kristumi! Paprasčiau nueiti pas burtininką, kuris nuspėtų tavo
ateitį, išburtų kortomis, nei pasitikėti Kristaus nugalėtojo viltimi. Kristaus, kuris įveikė mirtį! Paprasčiau remtis mintimis, vaizduote, nei paklusti šiam Viešpačiui, kuris prisikelia iš mirties ir tu žinai, kur Jis tave kviečia! Šis procesas, kai tikėjimas labai sureliatyvinamas, galiausiai mus atitolina nuo susitikimo,atitolina nuo Dievo prisilietimo. Tarsi iš realybės „išdistiliuotume“ susitikimą su Jėzumi Kristumi baimės distiliavimo aparate, pernelyg didelio užtikrintumo, troškimo patiems kontroliuoti susitikimą, distiliavimo aparate. Kristaus mokiniai bijojo džiaugsmo... mes taip pat.
Pažvelk į savo talentus, pažvelk į savo trūkumus: tu – ne vienas!
Žmonės, kurie moka pripažinti savo talentus ir trūkumus, moka net ir pačiose tamsiausiose savo dienose įžvelgti Viešpaties buvimo ženklų. Džiaugtis, kad Viešpats pašaukė drauge su juo būti atsakingiems už jo Bažnyčios misiją. Džiaugtis, kad šiame kelyje esate ne vieni: drauge su jumis šiuo keliu žengia Viešpats, kuris jus lydi, vyskupai ir kunigai, kurie jus palaiko, jūsų parapijų bendruomenės, jūsų vyskupijų bendruomenės. Esate ne vieni!
Jėzui būdinga mūsų laisvė
Tapdamas vargdieniu Jėzus nesiekė neturto dėl jo paties, tačiau, kaip sako šventasis Paulius, „kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą“. Tai nėra tik žodžių žaismas ar efektinga frazė. Čia apibendrinama Dievo logika, meilės logika, Įsikūnijimo ir Kryžiaus logika. Dievas nenuleido išganymo tiesiog iš dangaus, tarsi žmogus su flantropiniu pietizmu duotų išmaldą iš savo pertekliaus. Kristaus meilė yra ne tokia! Jėzus įžengė į Jordano vandenis ir buvo Jono Krikštytojo pakrikštytas ne todėl, kad jam būtų reikėję atgailos ar atsivertimo. Jis tai padarė tam, kad būtų tarp žmonių, kuriems reikia atleidimo, kad būtų tarp mūsų, nusidėjėlių, kad prisiimtų mūsų nuodėmių naštą. Tai kelias, kurį jis pasirinko mums paguosti, išgelbėti, išvaduoti iš mūsų vargo.