Supranti, kad tai negyva

Dėl vis labiau tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų menininkas Algis Kriščiūnas tikino nejaučiantis jokių pesimistinių nuotaikų.

„Ant sienos visi nori kabinti tapytojo piešinį, o ne kompiuterinę grafiką. Vienu metu buvo populiaru paišyti mozaikas, mandalas, o paskui atsirado programėlės, kurios automatiškai generuoja tuos dalykus. Iš pradžių vis susižavėjo, vau, o paskui suprato – nei čia nerealu, nei ką. Kai jų atsiranda milijonai, tokių kompiuteriu sukurtų dalykų – supranti, tai negyva, priešingai nei tikro kūrėjo, kad ir netobulas paveikslas. Lygiai taip pat, kai atsirado fotografuojantys išmanieji telefonai, sakė, jau viskas, fotografams ate, visi būsime fotografais, ir nėra to... Pasirenkami darbai, kuriuos kuria profesionalai“, – kalbėjo menininkas.
Algis Kriščiūnas

Minėtą programėlę (Midjourney) yra išbandęs ir A. Kriščiūnas. „Nežinau, neužvežė manęs... Kokius tris kartus, kol vyksta tas procesas – gal ir įdomu, o paskui supranti, nėra ten gyvybės. Kažkokios mistikos yra, bet ji tokia nežmogiška, tokia tolima nuo žmogaus būties. Tarsi fantastinis filmas, bet ir jį žiūrėdamas ieškai žmogiškų santykių, atitikmens to, kas yra tavo gyvenime. Ta programėlė nenustebino. Na, nebent kaip atrakcionas, velnio ratas, amerikietiški kalneliai... bet išlipi, ir nori turėti tikrą gyvenimą. Tikro žmogaus sukurtas kūrinys kur kas vertingesnis, jis visada toks bus – žmogui“, – nė kiek neabejojo jis.
Midjourney programėlės sukurtas piešinys (#skulptūros ant žaliojo tilto # upė neris # miestas vilnius)

Dailininko sukurtas paveikslas sudaro tik pusę vertės, kitą pusę – asmeninis jo gyvenimas

Galbūt šios programėlės formatas pakeis patį santykį – dailininko ir norinčio įsigyti paveikslą, atsiras raktažodžių kalba?

A. Kriščiūnas pastebėjo, kad dirbtinis intelektas visgi dar nėra pajėgus interpretuoti raktažodžių.

„Programėlė sukuria mistinę klijuotę – kompiuterinio, dirbtinio intelekto mąstymo koliažą. Aišku, yra visokiausių žmonių, skirtingi jų pageidavimai ir norai. Visiškai suprantama, kad ir šitie kūriniai, sukurti su ja, turės savo rinkos dalį. Bet įsivaizduokite, įrašau tuos raktažodžius, laukiu, kol man atsitiktinumas kažką išmes. Vieną, antrą kartą surašau – išmeta vienokį, trečią – dar kitokį. Kuris iš jų pagal mano raktažodžius sukurtas kūrinys?“, – unikalumo pasigedo menininkas.

Viskas klostosi visiškai kitaip, tęsė jis, kai ateini pas kūrėją. „Tarkim, sakau, kad norėčiau pagal mano gyvenimo istoriją sukurto paveikslo. Dailininkas nesėdi penkias minutes, jis galvoja, generuoja, perleidžia per savo patirtį, savo išgyvenimus, sukuria eskizą, vėliau kūrinį, kuris būna unikalus – pasitelkus to dailininko / kūrėjo asmenybę, tai labai svarbu“, – pabrėžė pašnekovas.
Midjourney programėlės sukurtas piešinys (#skulptūros ant žaliojo tilto # upė neris # miestas vilnius)

Jis pritarė minčiai, perskaitytai knygoje apie prancūzų tapytoją Polį Gogeną: dailininko sukurtas paveikslas sudaro tik pusę vertės, asmeninis jo gyvenimas – kitą pusę.
„Kaip pavyzdys pateikiamos Diego Velázquezo ir El Greco drobės. D. Velázquezas techniškai gal ir stipresnis, bet visiems norisi El Greco – dėl to, kad jis savo gyvenimu sukūrė didžiąją dalį kūrinių vertės, o ne tik gražiai nupiešė Jėzų Kristų. Kūrinio pusė vertės – kūrėjo asmenybė, kūrėjo asmeninis gyvenimas. Kokį asmeninį gyvenimą turi dirbtinis intelektas?“, – retoriškai klausė A. Kriščiūnas.
Andrius Miežis

Kaip bomžpakiai – skonis lyg ir neblogas, gali save apgauti

Menininkas Andrius Miežis pastebėjo, kad dirbtinis intelektas yra taip sugeneruotas, kad įtiktų vartotojui. „Kaip tai daro iPhone telefonai – peizažai, saulėlydžiai – viskas pagerinta, nenatūralu, siekiama iškreipti realybę į vartotojišką pusę. Galbūt tai ir yra svarbiausia dirbtinio intelekto pusė“, – simuliatyviąją naujųjų technologijų funkciją įžvelgė A. Miežis.

Dirbtinio intelekto programėlių A. Miežis sakė dar nespėjęs išbandyti, tačiau kiek yra matęs atliktų skaitmeninio meno darbų – skirtumą iškart įžvelgiantis.

„Kaip bomžpakiai – skonis lyg ir neblogas, gali save apgauti, bet mamos sriubą, pagamintą su meile, visada atskirsi. Dirbtinis intelektas neturi tos grynosios kūrybos. Matosi, kad netikri potėpiai – menas tik imituojamas, tik simuliacija“, – sakė jis.
Midjourney programėlės sukurtas piešinys (#skulptūros ant žaliojo tilto # upė neris # miestas vilnius)

Izraelio psichologas, Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas perspėja – kovoje tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus žmogus visada pralaimės, bus visiškai sutriuškintas. Tačiau su šia mintimi A. Miežis nelinkęs sutikti.
„Drįsčiau prieštarauti. <...> Žmogiškasis faktorius labai svarbus, kita vertus, neuromokslas kelia versiją, kad žmonės, iš esmės, yra biorobotai... Kurios mintys gimsta, o kurios ateina? Tai ir yra svarbiausia gyvenime – tos, kurios gimsta – yra tavo mintys. Bet kaip atskirti, kad jos nėra atėjusios iš išorės? Kad tau kažkas neišplovė smegenų? Save suvokti kaip sąmoningą būtybę, tai ir yra svarbiausia. Asmenybės, savęs kaip žmogaus formavimas – ilgas procesas. Dirbtinis intelektas čia niekuo nepadės, čia jau reikalingas individualus intelektas“, – kalbėjo menininkas.
Andrius Makarevičius

Paklaustas, ar atsiradus tokioms tapybinėms dirbtinio intelekto galimybėms nesumažės noras įsigyti tikrus meno kūrinius, dailininkas Andrius Makarevičius sakė, kad panašios programėlės skirtos tik pažaidimui.

„Tikram menui tai jokios įtakos neturi. Rankų darbo paveikslai vis tiek turės didesnę išliekamąją vertę ir bus labiau vertinami. Vieną įsivaizduoji, kitą gauni. O rankomis dažniausiai kryptingai eini link užsibrėžto tikslo. Todėl į tą programėlę žiūriu kaip į laikiną žaidimą“, – teigė kūrėjas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)