LATGA paskelbto Lietuvos grožinės literatūros autorių sąrašo viršūnėje tradiciškai atsidūrė leidyklos „Alma littera“ autorė Irena Buivydaitė. Už jos dešimtuke išsirikiavo ir kiti leidykloje savo knygas leidžiantys rašytojai: Jolita Herlyn, Gina Viliūnė, Juozas Gaižauskas.
Populiariausių 2023 metų knygų bibliotekose sąraše – leidykloje išleistos net trys I. Buivydaitės knygos – „Kas būtų, jei“, „Mėnesiena ir tu“, „Rožių dvaras“. Antroje vietoje – J. Herlyn „Gėdos vaikas“, trečioje – Dalios Musteikytės ir Annos Moon pagal tikrus įvykius parašyta istorija „Pagrobta savo noru“, ketvirtoje – vėl I. Buivydaitės romanas „Tikros ir netikros seserys“, penktoje – istorinis Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“.
Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių ir knygų dešimtuke taip pat puikuojasi leidyklos rašytojų – Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės, Giedriaus Petkevičiaus, Zigmo Vitkaus, Jokūbo Fišo, Linos Dirmotės, Lavijos Šurnaitės-Kairienės pavardės.
Vaikų ir jaunimo literatūros autorių ir knygų dešimtuke tradiciškai karaliauja vaikų rašytojas Tomas Dirgėla, taip pat leidyklos autoriai – Kakės Makės personažo kūrėja Lina Žutautė, Evelina Daciūtė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kūrėjų duetas Martynas Pavilonis ir Indrė Pavilonytė.
Laiminga pabaiga, kurios trokštame sau
Šalies bibliotekose populiariausiai autorei – Alytuje gyvenančiai rašytojai ir vertėjai I. Buivydaitei-Kupčinskienei bus sunku atsikratyti lietuviškų melodramų karalienės vardo. Tik pernai pasirodžiusi jos knyga „Kas būtų, jei“ iškart pateko į bibliotekose skaitomiausių knygų sąrašo viršūnę.
Rašytoja įsitikinusi, kad skaitytojus traukia paprastos, gyvenimiškos istorijos, kurių gali nutikti kiekvienam iš mūsų. „Tai ir yra mūsų gyvenimas, kurį sudaro santykiai su vyrais, moterimis, tėvais, vaikais, netgi seneliais, draugais, kasdieniniai darbai, rūpesčiai, viltys, lūkesčiai, ir, žinoma, meilė. O kaip be jos?! Ji juk – svarbiausias gyvenimo variklis“, – sako populiarių knygų autorė, neabejojanti, kad skaitytojai įsijaučia į rašytojos sukurtų herojų gyvenimus, susitapatina, kartu išgyvena išdavystes, netektis, liūdesį. Skaitytojai džiaugiasi, kai veikėjams sekasi gerai, kai po blaškymųsi, klajonių, nesusipratimų ir išgyvenimų jie atranda vienas kitą, sugeba atleisti, o tunelio gale nušvinta žalias vilties žiburėlis.
„Turbūt čia ir slypi mano romanų sėkmė – suteikti skaitytojams viltį, kad ir jų, kaip romano herojų, gyvenime problemos bus įveiktos. Mūsų gyvenimas toks sudėtingas, jame daugybė problemų – ir globalių, kai žmonija negali būti tikra dėl ateities – ar gyvensime taikoje, ramybėje, ar teks patirti daug visokiausių permainų ir išgyvenimų. Informacinės priemonės ir socialiniai tinklai mus kasdien baugina klimato kaita, kataklizmais, nedraugiškų kaimynų grėsme, karais. Netrūksta ir buitinių iššūkių – kai trūksta pinigų patenkinti savo poreikiams, kai darbas nemielas, kai išduoda artimiausi žmonės, užklumpa ligos, smogia kitokios asmeninės bėdos“, – kalba knygų autorė ir priduria, kad daugybė žmonių skaitydami nori atsipalaiduoti, pabėgti nuo savo kasdienybės į kitą pasaulį, kuriame viskas lyg ir taip pat kaip realiame, bet šiek tiek gražiau ir laukia laiminga pabaiga, kurios kiekvienas trokštame sau.
Išalkę nuotykių
Antroji populiariausių bibliotekose lietuvių rašytojų sąraše – Vokietijoje gyvenanti rašytoja J. Herlyn, kurios knyga „Gėdos vaikas“ tarp skaitomiausių yra ketvirtoji.
„Tai istorija apie rasinę neapykantą Vokietijoje, apie šalies istorijos puslapius, kurie net vokiečiams mažai žinomi, – pasakoja rašytoja, pastebinti, kad skaitytojai pastaruoju metu ypač atsigręžia į istorinius romanus, kuriuose sužino daug jiems naujų dalykų.
J. Herlyn ir jos knygos populiariausiųjų sąrašų pirmajame trejetuke rikiuojasi jau nuo 2017 metų. Rašytoja neabejoja, kad žmones traukia istorijos, kuriose jie randa tikroviškas patirtis, jausmus ir romantiką. „Kartais nuotykiais galima pasisotinti vien tik skaitant, – sako ji ir priduria, kad būtent tai yra viena iš geros knygos sėkmės formulių.
O dar – žinios, kurių galima pasisemti knygose. „Man jos visada – pridėtinė knygos vertė“, – teigia rašytoja.
Pasimatuoti kito batus
Į šeštą dešimtuko vietą patekusi, knygą pagal tikrą gyvenimo istoriją drauge su Ana Moon parašiusi žurnalistė Dalia Musteikytė prisipažįsta įdėjusi daug darbo ir širdies. Ji sako nuoširdžiai jaudinusis, kaip žmonės priims, ar, be rašytojos ir herojės, bus daugiau skaitančių.
Knygos autores rezultatas – bibliotekų skaičiai – nepaprastai pradžiugino. „Jau per keletą susitikimų su skaitytojais bibliotekose buvau „paglostyta“, kad surašyta pagauliai, įtraukiančiai, nors, žinoma, esmė yra istorija. Kitkas – žurnalistinis profesionalumas ir darbas, darbas, darbas“, – prisipažįsta knygos autorė.
Ji neabejoja, kad skaitytojams reikia tikrų istorijų, kurių gali nutikti bet kam ir bet kada. Istorijų, iš kurių galima pasimokyti, ką nors sužinoti, patirti. „Čia yra visko – smalsumo, kaip gyvena kiti, to serialo jausmo – pasimatuoti kito batus, o kartu – pasitenkinimo, kad „pas mane viskas teisingai“. Annos istorija man pirmiausia buvo nemylėto vaiko pasakojimas, kiek gali kainuoti kelias į išsipildymą, savęs pažinimą, kiek skausmo nešiojamės iš vaikystės net tada, kai mums jau per 40. Jei nebūtų jos atvirumo, knyga būtų kaip sriuba be druskos. Ačiū jai už tai, kad suprato atvirumo svarbą ir net teko ją cenzūruoti, – galvojau apie tai, kad gyvename mažoje Lietuvoje, knygą skaitys jos nuostabūs vaikai“, – pasakoja knygos autorė D. Musteikytė.
Iš šešėlio ištraukta istorija
Tai, kad knyga „Karo nuotaka“ pateko į bibliotekose skaitomiausių lietuviškų grožinių knygų dešimtuko aštuntąją vietą, yra Kotrynos Jogailaitės kerai. Tuo visiškai tikra knygos autorė I. Skujaitė.
Holivudo trilerio vertą Kotrynos Jogailaitės istoriją žurnalistė sudėliojo iš istorinių šaltinių ir savo fantazijos. Knygos autorė įsitikinusi, kad jos romano herojė yra mūsų istorijos deimantas, o jos gyvenimas puikiai tinka kostiuminei dramai.
Kotrynos Jogailaitės temos tyrinėjimams knygos autorė skyrė penkerius metus. Faktų ir šaltinių paieška priminė detektyvą, nes karalaitės istorija yra lyg sutrūkęs perlų vėrinys, jo karoliukai išsibarstę po keturias šalis – Lenkiją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją.
Iš užmaršties šešėlio ištraukta karalaitės Kotrynos istorija sužavėjo ir skaitytojus – pirmasis knygos tiražas buvo akimirksniu parduotas, išleistas dar vienas.
„Manau, kad žmonėms patinka tikros istorijos apie įkvepiančias asmenybes, o šios nežinomos karalaitės gyvenimas yra tiesiog užburiantis, jame telpa daugybė bendražmogiškų temų, nes bėgant laikui keičiasi tik žmonių daiktai, drabužiai ir kiti žaislai, bet giliausi širdies troškimai išlieka tokie pat, – sako knygos autorė ir priduria, kad Kotrynos išgyvenimai sukrečia, priverčia žavėtis jos stiprybe ir įkvepia nepasiduoti sunkiausiais gyvenimo momentais, todėl istorija rezonuoja, kaip dabar madinga sakyti, ir su šiuolaikinių žmonių patirtimis. Be to, lietuviai itin domisi nežinoma, per ilgus okupacijų metus iš atminties ištrinta mūsų šalies istorija. Visa tai, ji įsitikinusi, ir lėmė romano sėkmę.
