Valdymo planai – tai specifinė strateginio valdymo priemonė, skirta sutelkti valstybines institucijas, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bendram vertybės išsaugojimui, taip pat – nustatyti priemones šiam tikslui pasiekti. Patvirtinti valdymo planai privalomi visoms į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms vertybėms, tačiau iki šiol nė viena jų Lietuvoje tokio plano neturėjo. Tam, kad valdymo planai būtų rengiami sparčiau, šių metų gegužę kultūros ministras patvirtino valdymo planų rengimo gaires, o pernai vasarą buvo surengtas pasaulio paveldo vietovių valdymo planams aptarti skirtas seminaras.
„Būti UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dalimi reiškia ne tik garbę ir milžinišką įvertinimą, bet ir pareigas bei atsakomybę. Tokia situacija, kokia buvo iki šiol, nebegali tęstis visų pirma dėl to, kad valdymo planai yra privaloma UNESCO dalis. Be to, būtent valdymo planai padeda suteikti deramą reikšmę UNESCO paveldo objektams miestų ekosistemoje, todėl į juos žvelgiame ne kaip į biurokratinę kliūtį, o kaip į didelę galimybę“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Pradedamu rengti Kernavės archeologinės vietovės valdymo planu siekiama užtikrinti veiksmingą ir darnų šios vertybės valdymą, išsaugant jos išskirtinę visuotinę vertę dabarties ir ateities kartoms. Parengti valdymo planą iki 2023 metų III ketvirčio pavesta Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai.
Artimoje ateityje planuojama pradėti rengti ir Vilniaus istorinio centro valdymo planą. Rengiant šį planą bendradarbiaus Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“, pastarajai bus patikėti plano rengimo koordinavimo ir organizavimo darbai.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planai turi atitikti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių nuostatas, užtikrinti veiksmingą vertybių apsaugą dabarties ir ateities kartoms, sudarant prielaidas sklandžiam suinteresuotų šalių ir partnerių bendradarbiavimui. Gairėse įtvirtintos sąlygos į vertybės išsaugojimo ir valdymo procesus įvairiais etapais kuo aktyviau įsitraukti vietos savivaldai, mokslo, verslo, profesinių bendruomenių atstovams ir vietos gyventojams. Planuose taip pat turi būti įvertintos pagrindinės grėsmės, kylančios vertybei dėl socialinių, ekonominių, aplinkos ar kitų veiksnių, suformuota jų valdymo strategija.
Lietuvoje yra keturios išskirtinę visuotinę vertę turinčios vertybės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė bei Struvės geodezinio lanko punktas. Parengti valdymo planus visoms keturioms vertybėms numatoma iki 2024 m.