Muziejaus statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio šalių diplomatai, vietos bendruomenės ir savivaldos atstovai.
Atkurtas gyvenimas
Pasak „Dingusio Štetlo“ projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinis fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, žymiausių pasaulio muziejininkų ir architektų kuriamas muziejus, remdamasis Šeduvos žydų istorija, papasakos ir primins panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istoriją. Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.
Muziejų atidaryti numatoma 2020 metų vasarą.
„Žmogų galima nužudyti, atimti ir išdalinti jo turtą, sudeginti jo maldos namus, bet neįmanoma nužudyti atminties apie jį. Lietuvos žydai ir jų palikimas negali gyventi tik minėjimuose ir iškilmingose proginėse kalbose. Kad ir kokios gražios jos būtų. Po Lietuvos dangumi mes palikome pėdsakus. Ir šitas muziejus juos įamžins“, – sakė S. Kanovičius.
Pasak jo, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuonims, bet ir visai Europai.
„Apsilankymas čia prilygs istorijos pamokoms, papildytoms moderniomis inovatyviomis priemonėmis. Čia vyks aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas“, – teigia S. Kanovičius.
„Dingęs Štetlas“ jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras.
Bendras numatomas muziejaus plotas – beveik 3 tūkst. kv. metrų.
Prikels iš užmaršties
Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodyje ceremonijos dalyviams pabrėžta, kad „Dingęs Štetlas“ atkurs svarbią Lietuvos istorijos dalį apie didelę žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą.
Pasak D. Grybauskaitės, Šeduva, kaip ir daugybė kitų Lietuvos miestelių, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo ir lietuvių, ir žydų namai.
„Dingusio Štetlo“ muziejaus projektas iš užmaršties prikels buvusių kaimynų, draugų, pažįstamų vardus ir veidus, jų papročius ir tradicijas. Dėkoju visiems, kas ryžosi šiam dideliam darbui ir į Šeduvą grąžina Štetlo dvasią. Ji leis mums pažvelgti į visą žydų istoriją Lietuvoje ir širdimi išgyventi Holokausto tragediją. Tegul tai bus paminklas ir tiems, kurie čia niekada nebegrįš, ir amžinosioms žmogiškumo vertybėms“, – sakoma prezidentės sveikinimo žodyje.
„Turime padaryti viską, kad istorija būtų užrašyta, pažymėta, o gyvenimas - tęstis. Lai visi pasaulio žmonės atvažiuoja ir pamato šį muziejų“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
Premjeras S. Skvernelis išreiškė apgailestavimą, kad bendrą lietuvių ir žydų istoriją apjuodino Holokaustas.
„Tai yra mūsų tautos skausmas, iš kurio mokomės“, – sakė premjeras, užtikrinęs, kad Lietuvoje toliau bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės švietimui apie skaudžiausius šalies istorijos puslapius.
JAV ambasadorė Anne Hall ceremonijoje pabrėžė didelę Lietuvos pažangą, atkuriant žydų kultūros paveldą. „Unikalus „Dingusio Štetlo“ projektas ateities kartoms atneš supratimą, kas buvo prarasta“, – sakė ambasadorė.
Simbolinėje kapsulėje, kuri pažymi statybų pradžią, įdėti rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus žodžiai iš jo romano „Miestelio romansas“: „Gailu patikėti, bet nuo šiol šiai pražudytai genčiai lemt atgimti ir gyvuoti tik teisingame, iškentėtame žodyje ir nepaperkamoje atmintyje, todėl niekam nepavyks nuslopinti mūsų negęstančios meilės ir dėkingumo protėviams. Nes tą, kas užmiršta mirusiuosius, ir patį pamirš jo palikuonys.“
Kuria pasaulinio lygio profesionalai
„Dingusio Štetlo“ muziejaus įrengimu rūpinasi daugybės apdovanojimų už geriausius muziejus, memorialus ir programas apie nacionalinį paveldą laimėtoja JAV kompanija „Ralph Appelbaum Associates“. Jos specialistai visame pasaulyje yra apipavidalinę beveik 700 muziejų ir kitų kultūrinės paskirties objektų, tarp jų – Holokausto atminimo muziejų Vašingtone, Holokausto muziejų Hiustone, Karališkąjį Alberto memorialinį muziejų Londone.
Projekto architektūrinį sprendimą sukūrė Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects“, kurianti muziejus ir parodų centrus visame pasaulyje. Šios kompanijos suprojektuotas ir Varšuvoje pastatytas Lenkijos žydų muziejus „POLIN“ gavo „Muziejų forumo“ „Europos muziejaus apdovanojimą 2016“.
Projekto vadovaujantis architektas - Suomijos Oulu universiteto Šiuolaikinės architektūros profesorius ir Architektūros mokyklos dekanas Raineris Mahlamakis (Rainer Mahlamäki).
Suomių architektams talkina Augusto Audėjaičio vadovaujama „Studija 2A“.
Statybų projektui vadovauja Šveicarijos įmonė „Ecas AG“, kurios darbą reguliuoja Karališkoji privilegijuotų ekspertų institucija „RICS“.
Litvakai – mūsų pasaulio dalis
Litvakai – iš buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos kilę žydai, kurių palikuonys išsibarstę po visą pasaulį ir praturtinę daugelio pasaulio šalių istorijas.
Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio atgulė keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Haimo Herzog’o seneliai bei dabartinio Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu senelė.
Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“ – viena iš VšĮ „Šeduvos žydų memorialinio Fondo“ nuo 2012 metų vykdomo Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projekto dalių.
Projekto pagrindą sudaro jau restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės, trys paminklai masinių žudynių vietose ir paminklas Šeduvos miestelio centre, bei planuojami elementai – muziejus „Dingęs Štetlas“, istorinė monografija apie Šeduvos žydus ir dokumentinis Sauliaus Beržinio filmas „Suakmenėjęs laikas“.
Daugiau informacijos apie projektą „Dingęs Štetlas“ čia.