„Neringos kultūriniame kraštovaizdyje susitinka pasaulis, o atidžiau į jį žvelgiantys atpažįsta ir frankofoniškų elementų, paskatinusių mus organizuoti Prancūzų kultūros dienas Neringoje“, – pranešime žiniasklaidai sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Anot jo, istorija liudija, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje prie Neringos kraštovaizdžio formavimo prisidėjo ir prancūzų kariai, galimai čia buvę ir 19 amžiuje, vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui.

Fotografo Antano Sutkaus ikoninė nuotrauka, kurioje užfiksuotas 1965 m. Kuršių nerijos kopomis einantis prancūzų filosofas Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre), garsina Neringą pasaulyje, o jos įkvėpta skulptūra „Prieš vėją“ tapo turistų traukos objektu Lietuvos pajūryje.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro duomenimis, kasmet vis daugiau prancūzų keliautojų atranda Neringą: 2018 m. Prancūzija užėmė ketvirtąją vietą TOP 10 šalių sąraše.

Prancūzų kultūros dienas Neringoje rugsėjo 20 d. pradės literatūros tema. Nidoje bus pristatytos Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygos lietuvių kalba.

Bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje, rugsėjo 20–21 d. Neringoje bus parodytos kino juostos „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko ir „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon.

Prancūzų kultūros dienose svarbus vaidmuo teks muzikai. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica Humana“ ir Neringos meno mokyklos mokiniai, mokytojai rugsėjo 21 d. ties „Muzikos tiltus“ (Ponts de la musique). Koncerte skambės ryškiausių prancūzų kompozitorių Gabriel Fauré, Jean Marie Leclair, Marin Marais bei lietuvių klasikų Juozo Naujalio, Balio Dvariono ir kitų muzika.

Pasaulyje prancūzai puikiai žinomi dėl savo išskirtinės gastronomijos. Rugsėjo 22 d. prancūziško maisto pristatymą surengs prancūzų garbės konsulas, žinomas virtuvės šefas Olivier Criou su žmona. O. Criou Nidoje žada gaminti įvairių skonių bretoniškus blynelius (crepes).

Bene labiausiai intriguojanti prancūzų kultūros dienų Neringoje programos dalis – visiems atviri šiuolaikinio cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektakliai „Baltringue“. Rugpjūčio 22–23 d. naujojo cirko jurta įsikurs Nidos uosto teritorijoje.

„Prancūzai žinomi kaip inovatyvios kultūros tradicijų puoselėtojai, kurie suformavo ir naujojo cirko pobūdį, radikaliai besiskiriantį nuo tradicinio, dar išnaudojančio gyvūnus ir išpažįstančio nuolat kartojamų parodomųjų cirko numerių estetiką“, – pristatydama naujojo cirko trupę sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė E. Lubickaitė.

Pasak jos, Neringa – pirmasis Lietuvos kurortas, kuriame buvo įsteigti pliažai augintiniams, pristatant miesto draugišką požiūrį mažiesiems žmogaus draugams, tad naujojo cirko transformuota klasikinio cirko koncepcija, atsisakanti gyvūnų pasirodymuose – šioje aplinkoje organiškai derantys elementai.

„Džiugu, kad su šiuolaikinio meno raiškos formomis turi galimybę susipažinti ne tik sostinės, bet ir nuo jos toliausiai į vakarus nutolusios Neringos gyventojai bei į kurortą atvykstantys turistai“, – pastebi E. Lubickaitė.

„Cirque Plein d’Air“ – 2008 m. susikūrusi naujojo prancūzų cirko trupė, siekianti išsaugoti du tradicinio cirko aspektus: scenos apskritumą ir klajokliškumą. Pats trupės pavadinimas – simboliškas: išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „pilnas oro cirkas“. Aplink pasirodymams skirtą jurtą susispietusi trupės stovykla – jų darbo ir kasdienos erdvė, o nedidelė jurtos struktūra leidžia su spektakliais keliauti po gausybę skirtingų vietų.

Visi Prancūzų kultūros dienų renginiai Neringoje nemokami. Su programa plačiau galite susipažinti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)