Menininkės avangardinės dailės kalba

Abstrakčiosios tapybos pradininkės K. Zimblytės paroda „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ atveria žiūrovams savitą avangardinės dailės kalbą. Tapytoja kūrybines idėjas transformavo į išskirtinį plastinės raiškos modulį – skirtingomis abstrakčiomis kompozicinėmis struktūromis, tamsiomis arba šviesiomis spalvomis ant drobės, popieriaus ar kartono tapė aliejumi, akvarele, guašu, koliažų ir asambliažų technikomis klijavo drobės skiautes, popieriaus, odos, folijos lakštus ir taip perteikė emocines savo būsenas.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, K. Zimblytės itin kontrastingi plastiniai sprendimai atveria unikalių vizijų pasaulį, kuriame galima justi ir dvasinio vienišumo, ir realaus materialumo matmenį. Menininkei svarbus ir erdviškumo matmuo. Tapytų drobių pakraščiuose spalvos šviesėja arba tamsėja, kampuose priklijuojami blizgūs ar nulakuoti erdvių ribas praplečiantys popieriaus lakštai. Popierius ant drobės yra ta trapioji membrana, tarsi plaštakės sparnai jautri laikui, dulkėms ir fiziniam poveikiui.

K. Zimblytė, Nuotaikos keičiasi, 1985

Anapus oficiozinio meno

Briedžiūnų kaime gimusi menininkė Vilniaus dailės institute studijavo tekstilę. Vėliau dirbo Vilniaus dailės kombinate, kūrė tekstilės, audinių projektus. Nuo 1959 m. dalyvavo daugelyje bendrų respublikinių, moterų dailininkių, taikomosios dailės parodų. Ryškūs ir dekoratyvūs jos kūriniai buvo eksponuojami ir užsienio parodose Lenkijoje, Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Tačiau menininkės abstrakcijos nepatekdavo į sovietmečiu rengiamas oficialias tapybos parodas. Viešose erdvėse Lietuvoje dailininkė negalėjo rengti ir personalinių parodų. Kaip ir avangardistai Linas Katinas, Vincas Kisarauskas ir kt., savo kūrinius K. Zimblytė eksponavo privačiose arba pusiau viešose erdvėse: Juditos ir Vytauto Šerių salone, Vilniaus kino teatruose, Lietuvos rašytojų sąjungoje ir kt.

Palankiausias kūrybos laikas K. Zimblytei prasidėjo artėjant Sąjūdžiui ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1988 m. menininkė surengė pirmąją oficialią personalinę parodą Vilniaus dailės parodų rūmuose. Kelis kartus dailininkės kūryba buvo pristatyta „Lietuvos aido“ galerijoje.

Parodoje „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ LNDM Prano Domšaičio galerijoje taip pat pristatomi K. Zimblytės fotografijose užfiksuoti išskirtiniai avangardiniai performansai. Menininkė juos įgyvendino septinto dešimtmečio pabaigoje Vlado Vildžiūno ir Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namų kieme ir sode Vilniaus Jeruzalės rajone.

Kuratorė Nijolė Nevčesauskienė

Koordinatorė Aurelija Malinauskaitė

Parodos architektė Ieva Glumac

Dizaineriai: Loreta Uzdraitė, Domantas Pigulevičius

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją