Spalio 13 dieną dokumentinio kino gerbėjus į kino teatrus pakvies dešimtasis „Nepatogaus kino“ festivalis. Šiųmetėje žmogaus teisių kino festivalio programoje pristatoma ryškiausia praėjusių metų dokumentika, o festivalį lydinčiuose renginiuose vėl bus keliami nepatogūs klausimai.
– Su kokias iššūkiais dabar susiduria festivalis? – gana patogiu klausimu DELFI kreipėsi į festivalio vadovą Gediminą Andriukaitį.
– Matyt, vienas pagrindinių – neatsilikti nuo kasmet augančių žiūrovų lūkesčių. Nenorime pasiduoti spaudimui rodyti vis daugiau, apimti dar platesnę geografiją ar panašiai. Kiekybinis augimas savaime nėra vertybė. „Nepatogus kinas“ šiandien yra įsitvirtinęs kaip didžiausias dokumentinio kino įvykis ir – Lietuvos mastu – nemažas kino renginys. Todėl kur kas svarbiau išlaikyti aukštai iškeltą kokybės kartelę, garsinti jį už Lietuvos ribų.
– Kaip mėginate išsaugoti festivalio tapatybę, savitumą, „atsiriekti savąją pyrago dalį“?
– Iš pradžių daugiau dėmesio buvo skiriama tematiniams aspektams, vėliau stengėmės surasti tinkamą pusiausvyrą tarp aktualijų, temų ir dokumentinio kino kaip meno rūšies. Festivalio konkursinė programa iš esmės tam ir buvo sukurta – atrasti naujų talentų, kurie į žmogaus teises žvelgia savitai ir novatoriškai, ieško unikalios dokumentinio kino kalbos.
Festivalio filmais siekiama labiau įsižiūrėti į žmogų, visuomenę, dokumentinio kino priemonėmis reflektuoti mus supančią tikrovę. Šiuo aspektu festivaliui įdomūs tik tie filmai, kurie mėgina atsakyti į vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.
Visame pasaulyje kino kritikų ir žiūrovų pripažintais dokumentiniais filmais festivalis siekia aktualizuoti tai, kas tolima ir dažnai – nesuprantama, kartu oponuojant politikų ir žiniasklaidos kuriamiems stereotipams ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai neapykantos kultūrai.
Aštuonias festivalio programas sieja politinės aktualijos. Per atidarymą bus rodomas šiemet Berlyno kino festivalyje „Auksiniu lokiu“ apdovanotas Gianfranco Rosi dokumentinis filmas „Liepsnojanti jūra“. Dabartinę Europos politinę situaciją įamžinęs filmas pasakoja apie Lampedūzos salos gydytojo Pietro Bartolo bei vietinio žvejo sūnaus Samuelio kasdienybę. Labiausiai į pietus nutolusiame Europos taške, į kurį kiekvienais metais atplaukia tūkstančiai išsigelbėjimo nuo tėvyneje vykstančių karinių konfliktų ir bado ieškančių žmonių. Berlinalės spaudos konferencijoje G. Rosi kalbėjo, kad pabėgėlių drama yra didžiausia tragedija, kurią stebime po Holokausto.
„Nepatogaus kino“ filmai iš skirtingų perspektyvų vaizduoja, koks likimas ištinka žmones, priverstus palikti savo namus. Bene jautriausiai ši problema veikia vaikus. Režisieriaus Andreaso Koefoedo filme „Pasaulyje, kaip namuose“ vaizduojama penkių vaikų, atkeliavusių į Daniją iš konfliktų draskomų tėvynių, istorija. Po šio filmo peržiūros bus diskutuojama apie pabėgėlių vaikų integraciją ir Lietuvos švietimo sistemos pasirengimą priimti stiprių gyvenimo sukrėtimų išgyvenusius vaikus.
Festivalis „Nepatogus kinas“ pristatys ne tik kino meno priemonėmis atskleistą šiandienos aktualijų panoramą, bet ir sieks aktualizuoti praeities refleksijas. Retrospektyvinė programa „Holokaustas: atmintis ekrane“ yra tęstinė Lietuvą apkeliavusio projekto „Atminimo akmenys“ dalis.
Rugpjūtį Lietuva prisijungė prie menininko Giunterio Demnigo sukurto memorialo po atviru dangumi, skirto Holokausto aukoms atminti. Nedidelės aukso spalvos plytelės su Holokausto aukų vardais buvo sudėtos keturiuose Lietuvos miestuose. Bendradarbiaujant su Berlyno kino ir videomeno institutu „Arsenalas“ visoje Lietuvoje bus rodomi restauruoti ir suskaitmeninti filmai, ieškantys kinematografinių sprendimų, adekvačiai perteikiančių žmoniją ištikusią tragediją.
Tarp retrospektyvos filmų bus rodoma Lietuvai itin aktuali Limor Pinhasov Ben Yosef ir Yarono Kaftori Ben Yosefo juosta „Iš miško“, kurioje pasakojama apie Paneriuose vykdytas Vilniaus žydų žudynes, bei epinis Claude'o Lanzmano dokumentinis filmas „Shoah“, kuris festivalyje bus rodomas laikantis režisieriaus nurodymų. Beveik dešimties valandų filmas bus rodomas su viena pertrauka.
Socialines temas analizuojančius filmus pristatantis festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet visoje Lietuvoje tęsis iki lapkričio 8 dienos. Festivalyje – daugiau kaip 50 tarptautiniais apdovanojimais įvertintų filmų. Juos lydės pokalbiai su režisieriais iš užsienio, kurių šių metų festivalyje daugiau kaip dvidešimt.
Didžiausią Baltijos šalyse dokumentinio kino renginį papildys diskusijos po seansų, kino edukacijos seminaras ir daug kitų žmogaus teisių temai skirtų renginių. Dešimtasis „Nepatogus kinas“ vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Anykščiuose, Rokiškyje ir Tauragėje.