Pasivaikščiojimas po teatrą

Netradicinis sezono pristatymas susidėjo iš kelių skirtingų etapų – susirinkusiuosius teatro aktorės Renata Idzelytė ir Toma Gailiutė lydėjo iš arti pamatyti specialiai ta proga išeksponuotų spektaklio „Borisas Godunovas“ kostiumų – apie juos ir kitų spektaklių rūbus pasakojo siuvėja Loreta Paugienė. Didžiojoje scenoje su to paties spektaklio scenografija ir jos atsiradimu – nuo idėjos iki realizacijos scenoje – supažindino spektaklių aptarnavimo dalies vedėjas Rytis Veverskis. Anot jo, teatro stebuklas atsiranda iš įprastų medžiagų – metalo, faneros, dažų ir kt., bet tam visada reikia didžiulių žmogiškųjų resursų ir jėgų.

Mažojoje salėje 86-ojo sezono sutiktuvėse dalyvaujančių žiūrovų laukė režisierius Paulius Tamolė – jis drąsiausius kvietė išbandyti save elementariame, bet kartu ir labai sudėtingame žaidime – tris minutes būti, gyventi scenoje.

Po aktorinių dirbtuvių teatro lankytojai vaišinosi teatro kavinės „Drama-cha-cha“ desertais. Naujovė, kad kavinė dirbs ne tik prieš spektaklius ir jų metu, bet nuo spalio ją, kaip ir teatro skaityklą, bus galima aplankyti kasdien – antradienį-penktadienį nuo 12 iki 19 val., šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 iki 16 val. Kavinė pavadinimu dalinasi su pavasarį pristatyta teatro įvaizdinės atributikos linija – jame slypi aliuzija į teatro įvairiapusiškumą ir reikšminį jo pasaulio talpumą.

Paskutinė pasivaikščiojimo stotelė po teatrą – salonas iš spektaklių rekvizito. Jame svečius pasitiko teatro vadovas Tomas Juočys ir meno vadovas Gintaras Grajauskas – jie atskleidė artimiausių mėnesių planus, pasakojo ir apie po naujų metų numatomus didžiulius darbus.

Premjerų maratonas

Ką tik įvykus J. Klatos spektaklio premjerai „Borisas Godunovas“ teatre ruošiamasi dar vienai premjerai. Rugsėjo pabaigoje publika pirmą kartą pamatys latvių režisieriaus Elmaro Senkovo kurtą spektaklį „Varovai“ pagal Davido Farro pjesę.

„Šį spektaklį kol kas rodėme tik teatro darbuotojams ir jis turėjo nukeliauti į sandėlį“, – apie pernai pandemijos stipriai pakoreguotus planus pasakojo G. Grajauskas, – „nėra paprasta iš naujo paruošti spektaklį – jį primiršta aktoriai, dingsta jo atmosfera, vėl prie jo turi grįžti režisierius“. Thomo Vinterbergo kino filmo „Medžioklė“ įkvėptas spektaklis nukels į mažo miestelio pasaulį, kur iš mažo melo auga siaubinga drama, o įniršusi minia savo pyktį nukreipia į niekuo dėtą žmogų. Tai nėra pirmas E. Senkovo darbas Klaipėdoje, jo spektaklis „Mama Drąsa“ pagal Bertoldo Brechto „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ pelnė Auksinį scenos kryžių už režisūrą.

Dar viena premjera laukia gruodžio mėnesį. „Mūsų silpnoji pusė – vaikiški spektakliai. Sukurti gerą vaikišką spektaklį yra rimtas iššūkis, sunku tai padaryti“, – kalbėjo T. Juočys, – „Mūsų repertuare jie tik du ir jų reikėtų daugiau. Nutarėme negudrauti ieškodami kokios nors neįprastos formos ir tiesiog padaryti klasikinį gražų spektaklį vaikams. „Sniego karaliene“ kalbėsim su jais apie užšąlusius jausmus. Teko girdėti, kad šis spektaklis Europoje pristatomas kaip tinkantis visai šeimai, tai yra, ir suaugusiems“. Paulius Tamolė Klaipėdos dramos teatre jau kūrė interaktyvų spektaklį vaikams – „Pūkuotuko pasaulis“, įkvėptą klasikinio A. A. Milne personažo Mikės Pūkuotuko.

Šalia premjerų teatro veiklų kalendoriuje ir gastrolės į užsienį – spalio mėnesį į Vroclave vykstantį tarptautinį teatro festivalį „Dialog“ keliaus Eimunto Nekrošiaus „Kalės vaikai“ pagal Sauliaus Šaltenio romaną tuo pačiu pavadinimu.

Po naujųjų metų numatoma kurti spektaklį pagal Karelo Čapeko pjesę „R.U.R“. Jo autorius – čekų rašytojas Karelas Čapekas. Jo pjesė „R.U.R“ buvo prieškariu rodyta Lietuvoje ir nuo to laiko nebuvo išversta į šiuolaikinę lietuvių kalbą.

„Planuojame ją išsiversti iš naujo ir pagal ją statyti spektaklį. Jį kurs jaunas, bet jau tituluotas režisierius Tadas Montrimas. Jis už savo imersinį spektaklį „Dėdė Vania“ yra apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Tikimės, kad tai bus geras ir įdomus projektas“, – pasakojo G. Grajauskas. Prie „R.U.R“ prisidės ir klaipėdiečiams jau žinomi vaizdo menininkas Artis Dzērve ir scenografė Irina Komissarova.

Didesnis dėmesys vaikams ir jaunimui

Nors spektaklių vaikams teatre nėra daug – pačių vaikų teatro erdvėse daugėja. Jau antrus mokslo metus teatre duris atveria vaikų teatro studija, joje aktorė Kamilė Andriuškaitė pažindina savo jaunuosius mokinius su teatro pasauliu, padeda įgyti drąsos ir išlaisvinti vaizduotę.

„Visada norisi, kad publika būtų arti teatro, norime, kad ir vaikai augtų šalia teatro, teatre. Studija atsirado su šia mintimi. Kol kas ji kukli – viena grupė, vienas amžius. Bet sutapimas, kad kai ją atidarėme – prireikė ir vaikų aktorių, ir mes jų turime, jie mums žinomi“, – minėjo T. Juočys. Studiją lankantys vaikai pasirodys E. Senkovo „Varovuose“, vaidina ir J. Klatos spektaklyje „Borisas Godunovas“.

Dar vienas į jaunimą orientuotas teatro projektas išaugo iš karantino metu vykdyto žaidimo Zoom platformoje „Zoom Zoom in My Room“. „Tai buvo aktorių pasiūlytas žaidimas – rinkome geriausią melagį. Aktoriai pasakojo istorijas, o žiūrovai balsavo ar jos tiesa, ar melas. Gavosi smagus, įtraukiantis žaidimas. Giliau tuo užsiėmę pasidarėme apklausą, kas domina jaunimą ir nuostabu, kokiomis temomis jie nori kalbėti, kokia protinga auga jaunoji karta – jiems rūpi, pavyzdžiui, kūno kultas, feminizmas. Jau ruošiame naują projektą – aktoriai per istorijų pasakojimą bendraus su mokiniais jiems rūpimomis temomis“, – apie naują, tiesa, ne teatre, o virtualiai vyksiantį projektą pasakojo teatro vadovas.

Po naujų metų darbas su A. Serra ir A. Duda-Gracz

Šių metų Klaipėdos dramos teatro rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“ vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių reginių buvo italų režisieriaus Alessandro Serra kurtas „Makbetas“ pagal V. Šekspyro tragediją tuo pačiu pavadinimu. Šis spektaklis buvo pripažintas geriausiu 2017 m. Italijoje. Festivalio metu režisierius susitiko nedidelėms dirbtuvėms su Klaipėdos dramos teatro aktoriais, o šiuo metu dėliojami planai ilgesnei A. Serra viešnagei Klaipėdoje.

„Mūsų planai su A. Serra dideli, džiaugiuosi, kad jis jiems pritarė ir tikimės jų išsipildymo. Jei niekas nepamaišys – sausį jis atvyks dar vienoms kūrybinėms dirbtuvėms su mūsų aktoriais, po jų nuspręs, kokią medžiagą rinksis spektakliui mūsų teatre“, – džiaugsmo neslėpė G. Grajauskas. Tai būtų pirmas A. Serra darbas užsienyje. Tuo pačiu, anot teatro meno vadovo, jau svarstoma į ateinančių metų „TheATRIUM“ programą įtraukti ir naujausią šio režisieriaus spektaklį „Vyšnių sodas“ pagal Antono Čechovo to paties pavadinimo pjesę.

Dar viena įspūdinga naujiena, pasak T. Juočio, naujo spektaklio kurti atvykstanti lenkų režisierė Agata Duda-Gracz.

„Lenkijos kritikai sako, kad pas mus šį pavasarį kurtas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ yra vienas svarbiausių jos darbų. O dabar ji pas mus atvažiuoja, kaip pati sakė, įgyvendinti savo senos svajonės. Visi mes turim tai, ką laikome savo gyvenimo idėja. Ir štai A. Duda-Gracz pasirinko su saviške atvažiuoti pas mus. Labai dėl to džiaugiamės“, – sakė teatro vadovas.

Beje, vienai svarbiausių šiuolaikinių lenkų režisierių darbas Klaipėdoje taip pat buvo pirmas kartas, kai spektaklį kūrė užsienyje. Naujojo A. Dudos-Gracz spektaklio premjera numatoma ateinantį rugsėjį.

Klaipėdos dramos teatre vienas po kito dirba žymūs užsienio režisieriai. G. Grajauskas tai įvardino kaip paprastą siekį plėsti kūrybinį lauką: „labai ieškome jaunų dar neatrastų režisierių. Lietuvoje yra labai gerų režisierių, bet jų nėra daug, o teatrų nemažai, tad jie sukasi amžinu ratu per visus teatrus“.

Į teatrą ne tik atvyksta nauji režisieriai – nuolat pasipildo ir teatro aktorių gretos. Naujasis sezonas pasitinkamas su keturiais kolektyvą papildžiusiais nariais – Samanta Pinaityte, Digna Kulionyte, Jonu Golubovskiu ir Karoliu Maiskiu.

„Siekiame, kad kasmet teatras turėtų po kelis naujus aktorius, kad mūsų kompanija būtų įvairi ir skirtinga. Pradėję pas mus dirbti aktoriai labai talentingi ir perspektyvūs, tikimės, kad jiems eisis lengvai“, – naujais aktoriais didžiavosi T. Juočys.

Grįš lietuviško teatro vitrina

Pandemija net dvejiems metams buvo nutraukusi Klaipėdos dramos teatro inicijuotą lietuviško teatro vitriną. Tikimasi, kad 2022 m. pavasarį ji sugrįš su nauja jėga.

„Iš visų Lietuvos teatrų atsirinksime spektaklius ir per savaitę bandysime parodyti apie 15 spektaklių. Lietuvos teatras nusipelno būti pristatytas plačiai ir išsamiai“, – ambicingą planą atskleidė G. Grajauskas.

Jam antrino ir T. Juočys: „Minėta vitrina ištrina geografines ribas. Kai ją darėme pirmą kartą, atvyko 50 skautų ir agentų iš viso pasaulio. Mes norime, kad Lietuvos teatro būtų ieškoma Klaipėdoje. Norime Klaipėdoje sukurti tam visas reikiamas aplinkybes. Tai duos didžiulę vertę ne tik teatrui, bet ir pačiam miestui“. Teatro vadovo žodžiais jau ir dabar Lietuvos teatras užsienyje turi gerą reputaciją. Lietuviško teatro vitrina palengvina teatro agentų iš viso pasaulio ir Lietuvos teatro spektaklių susitikimą.

Teatro vitrina vyksta šalia tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“. Jau planuojama jo 2022 m. programa, o šiemetį jo vyksmą abu kalbėtojai prilygino stebuklui. „Smagu, kad padarėme festivalį. Ko gero Europoje buvome pirmieji užsidarymo metu paskelbę, kad festivalis įvyks. Dabar žiūrint atgal juokinga, bet iki paskutinės dienos buvo daug neaiškumų. Pavyzdžiui, čekų spektaklio atvykimo išvakarėse dar buvo neaišku, ar jie galės atvažiuoti“, – prisiminė birželį vykusį festivalį T. Juočys.

„Teatras ne NASA, ne uždara teritorija“

Nuo žiūrovų ilgam laikui atskyrusi pandemija teatre tapo paskata ieškoti naujų būdų megzti ryšį su auditorija. Dėl to atsirado jau minėtas „Zoom Zoom in My Room“ žaidimas, buvo inicijuota ir teatro paskyra sutelktinio finansavimo platformoje „Patreon“.

„Pandemija palietė mus visus, bet nepraradome kontakto su žiūrovais. Patreoną kūrėme galvodami, kad žiūrovas gali tapti teatro klubo nariu – žinančiu daugiau, nei galima rasti spaudoje, kad tame klube jis galėtų asmeniškiau bendrauti su aktoriais ar teatro vadyba“, – vardijo T. Juočys.

Visą savaitę nuo spalio pradėsianti dirbti teatro kavinė – taip pat pastanga kuo labiau atverti teatro erdves lankytojams. „Teatras ne NASA, ne uždara teritorija“, – juokavo T. Juočys, – „ateikite atsigerti kavos, pavartyti skaitykloje esančių knygų apie teatrą ir jo žmones. Tiesiog būkite čia, nes Klaipėdoje nėra gražesnio vaizdo gerti kavai. Norime būti ta vieta, kur malonu būti. Juk smagiai skamba – užeiti į teatrą be tikslo“ . Į kavinę ir kartu su Klaipėdos apskrities viešąja I. Simonaitytės biblioteka įkurtą skaityklą atėjusiems lankytojams bus atviros pirmo ir antro aukštų fojė erdvės.

Į teatrą su galimybių pasu

Nuo rugsėjo 13 dienos į visus teatro renginius bus galima ateiti tik su galiojančiu galimybių pasu. Tai reiškia, kad teatro durys atsivers gausesniam lankytojų skaičiui.

„Pamenu, prieš šešerius metus svarstėme, kiek toli galima eiti, kiek Klaipėdos publika yra pasiruošusi. Dabar jau galiu pasakyti – jūs galite nueiti toliausiai. Pirmą žingsnį dėjome kartu ir kartu nueisime toli“, – komplimentų publikai, kuri atvirai ir noriai priėmė ne į komerciją, o į turinį orientuotą teatro veiklos kryptį negailėjo T. Juočys. Jo nuomone, turint tokius žiūrovus, galima drąsiai pasitikti bet kokį išbandymą, tarp jų ir pandemijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją