Kaip knygos virsta spektakliais
Spektaklis „Paštininkas ir serbentai“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Dovilės Zavedskaitės knygą. Režisierė ir inscenizacijos autorė Eglė Kižaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė, kompozitorius Pijus Narijauskas. Vaidina aktoriai Tomas Erbrėderis, Kamilė Lebedytė, Mantas Bendžius.
Kuo ši knyga patraukė kūrėją vaikams ir kas ją paskatino sukurti inscenizaciją teatrui? „Kuriu spektaklius vaikams išskirtinai pagal lietuvių autorių knygas ir sąmoningai ieškau šių dienų autorių, nes manau, kad šiuolaikinė literatūra vaikams yra stipri, atsiranda įdomių, labai kūrybingų autorių. Norisi populiarinti lietuvių kūrėjų vaikams kūrybą, jais didžiuotis, parodyti juos kitoje šviesoje, šiuo atveju teatre. Knygos yra išmoningai iliustruojamos, o jų vizualioji pusė, iliustracijos kuria antrąjį turinį. Šitas kūrinys man leido kaip kūrėjai bei inscenizacijos autorei skleisti temą, vystyti dialogus, bet nenutolti nuo pirminio impulso, kuris atsiranda perskaičius knygą. Svarbu fiksuoti spalvas, nuotaiką, nes tuomet vaikas ir jo tėvai, kurie skaitė knygą, sujungs knygos skaitymo ir spektaklio įspūdį“, – pasakojo kūrėja.
Spektaklyje skamba autorinės dainos, kurioms tekstus parašė Eglė Kižaitė, o muziką sukūrė Pijus Narijauskas. Pasak režisierės, daina yra stipriai emociją perteikianti priemonė, o Pijus Narijauskas, muzikos kūrėjas ir aktorius, kuris labai lengvai pajunta tinkamą emociją. „Dainos yra emocinės pauzės spektaklyje, impulsai, iš jų netgi galima susidėlioti dramaturgiją. Vaikams ritmas yra svarbus, jis atspindi jų širdies plakimą, pulsavimą, jis palengvina žiūrėjimą ir temos bei siužeto įsisavinimą“, – sakė Eglė Kižaitė.
Kvietimas kalbėtis ir į įsiklausyti į vaikus
Dovilės Zavedskaitės sukurtoje knygoje pasakojama apie tėtį paštininką ir jo sūnų bei kasdienę rutiną pakeitusią trūkusio vamzdžio avariją – dingsta vanduo, tėtis praranda gyvenimo džiaugsmą, o sūnus, norėdamas sutvarkyti situaciją, parašo laišką Santechnikų tarnybai. Režisierė Eglė Kižaitė sako, kad pastatymas kalbės rimta tema, o suaugusieji pamatys save, atpažins situacijas.
„Pamatysime buitį iš šalies, nors ir palengvintą ir perteiktą teatrinėmis priemonėmis, bet nenuglaistytą. Berniukas gyvena tik su tėčiu, jie visada kartu, kartu nešioja laiškus, turi savo rutiną. Bet iškilus buitinei problemai, tėtis palūžta, pasiduoda iš beviltiškumo, o vaikas mėgina išspręsti problemą, prisiima atsakomybę. Jo manymu, laiškas gali sutvarkyti pasaulį, o atsitiktinumas lemia, kad jį perskaito mergaitė. Spektakliu norime pasakyti, kad kartais visiškas atsitiktinumas ar likimas gyvenimą pasuka taip, kaip jis turi pasisukti. Spektaklio žiūrovai priims siužetą pagal savo patirtį, o žinutė būtų tokia – laiškas, kaip komunikacijos priemonė, gali sujungti du žmones, dėl to spektaklis mažiesiems ragins kalbėtis, bendrauti, vienytis, draugauti.“
Aktoriui Tomui Erbrėderiui, kuriančiam Tėčio vaidmenį atrodo, kad kūrinyje daug peno ne tik mažiesiems žiūrovams, bet ir jų tėveliams: „Kartais turime pasimokyti iš savo vaikų, įsiklausyti į juos, nežvelgti iš aukšto. Jie į viską žvelgia paprasčiau, problemas sprendžia kitaip, tarsi žaisdami savo smėlio dėžėje – nedaro iš musės dramblio. Verta iš jų pasimokyti.“
Spektaklio premjera vyko gruodžio 11, 12 o kiti rodymai vyks gruodžio 16, 2022 sausio 2 ir vasario 26 dienomis Mažojoje scenoje. Spektaklis skirtas 6-10 m. vaikams.
„Emilių Emilis“ apie paaugliškas išdaigas, kurios virsta atradimais
Kita staigmena vaikams – režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjera „Emilių Emilis“ (gruodžio 18, 19, 21 d.) , įkvėpta pašėlusių Emilio iš Lionebergos nuotykių. Tačiau išdaigininkai gyvena ne tik knygose. Jų pilnos mokyklos, kiemai ir gatvės, jie laksto riedučiais ir krečia pokštus, kol vieną dieną tampa miesto merais, ministrais ar prezidentais.
Į spektaklio dramaturginį audinį savo vaikystės nuotykius sudėjo vaidinantys aktoriai Greta Šepliakovaitė, Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius, Dovydas Pabarčius, Andrius Alešiūnas ir režisierius, o juos užrašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Spektaklio erdvę apipavidalino ir kostiumus sukūrė Simona Davlidovičiūtė, muziką sukūrė Mantvydas Leonas Pranulis, judesį koordinavo Gintarė Šmigelskytė.
Kalbėdamas apie kūrybinį procesą ir debiutą vaikams, režisierius Augustas Gornatkevičius akcentavo, jog kuriant jaunajai publikai, daugiau džiaugsmingumo ir pats procesas žaismingesnis negu nagrinėjant sudėtingas temas suaugusiųjų spektakliuose: „Spektaklis susideda iš keleto istorijų, kurias mes atsinešame iš savo vaikystės, laimingai pasibaigusių nelaimingų atsitikimų. Tai ne vien juokai, bet ir temos, apie kurias būtina su vaikais šnekėtis. Norime priminti, kad sveika išdykauti, krėsti juokus, klysti, nes kiek pastebėjome, iš to nebijojimo bandyti, klysti atsiranda didieji atradimai. Norime kalbėti apie kūrybiškumą, kuris slypi klaidose. Aktoriai keičiasi vaidmenimis, jie yra Emiliai; Emilio šeima, draugai ir nuotykių dalyviai. Spektaklis, dedikuojamas 8-12 metų vaikams, turėtų masinti berniukus, bet jis yra skirtas visiems. Jo varomoji jėga – šėlsmas, nuotykis“, – vardino režisierius A. Gornatkevičius.
Emilio nuotykius suvėrusi į vieną pasakojimo vėrinį, Daiva Čepauskaitė antrino režisieriui: „Spektaklis sukurtas pagal aktorių vaikystės istorijas. Jame gausu nuotykių, komiškų situacijų, groteskiškų kiemo personažų. Spektaklio tikslinė auditorija – vyriškoji jaunosios auditorijos pusė, kuriai spektaklių kuriama mažiausiai. Dauguma herojų – berniukai, atributika apima jų žaidimų arsenalą, todėl tikimasi, kad spektaklis pakvies į teatrą tuos, kurie galbūt mieliau laiką leidžia ant dviračio ar paspirtuko. Spektaklis turėtų būti įdomus ir suaugusiems – ne tik dėl to, kad sužadins ne vieną vaikystės prisiminimą, bet ir kvies pamąstyti, ar teisingai elgiamės, sukurdami vaikams visiškai saugią aplinką, nuklodami kelią minkštais čiužiniais ir visomis priemonėmis saugodami juos nuo bet kokios klaidos.“
Abi premjeros yra edukacinio festivalio vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“ dalis. Projektą remia Lietuvos kultūros ministerija.