Ką organizatoriai pateiks savo ištikimiems žiūrovams šiemet didžiųjų koncertų programoje, pasakoja vienas jo organizatorių, „Baritonų trio“ dainininkas Benjaminas Želvys.
„Kasmet mūsų festivalio didžiuosius koncertus papuošdavo ypatingas „svečias“. Kartais tai būdavo opera, baletas, miuziklas, kartais – kurios nors šalies muzika. Šį kartą „svečiu“ bus gruzinų muzika, turėsime galimybę išgirsti originalių gruzinų folklorą ir pakvietėme artimos ir draugiškos mums šalies Gruzijos žymiausią ir pasaulinę šlovę pelniusį kolektyvą – nacionalinį dainių ir šokių ansamblį „Erisioni“.
Tai tikras Gruzijos deimantas, tikiu, paliksiantis festivalio žiūrovams neišdildomą įspūdį. Šis dainų ir šokių ansamblis veiklą pradėjo dar 1885 metais, tad ne veltui vadinamas „muziejiniu“. Ansamblio kūrybinės programos pagrįstos liaudies kūryba, kuri atliekama aukštu profesionalumu ir įspūdinga kokybe, naudojant nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą. Pastaraisiais metais ansamblis „Erisioni“ sukūrė naują šou programą, ją parodė didžiosiose pasaulio scenose, o liepos 5 d. Kaune „Gruzijos lobį“, pamatys ir Lietuvos publika“.
Kuo gi patraukia šio dainių ir šokių ansamblio „Erisioni“ programa? „Kolektyvas stengiasi atgaivinti ir pateikti auditorijai unikalius, daugybę šimtmečių gyvavusius liaudies muzikos šedevrus iš visų Gruzijos regionų ir išsaugoti juos ateities kartoms. Išgirsime ir pamatysime: chorus ir ansamblius, šokių ratelius, ritualus, apeigas. Folkloro specialistai vieningai pripažįsta ypatingą gruzinų muzikos polifoninės sanklodos unikalumą. Mažai analogų pasaulyje turintis ansamblis „Erisioni“ per dvi koncertines valandas profesionalioje scenoje pademonstruoja ne tik liaudies muziką ir šokius, bet ir nuostabius tautinius skirtingų etninių Gruzijos regionų kostiumus.
Per ilgą gyvavimo laiką ansamblis įspūdingomis programomis stebino ne tik Gruzijos ar kaimyninių šalių žiūrovus, bet ir Paryžių, Ženevą, Briuselį, Niujorką, Los Andželą, Čikagą, Madridą, Pekiną, Maskvą, Sankt-Peterburgą, Singapūrą ir daugybę kitų garsiausių pasaulio miestų ir puikiai pateisina 1999 m. įgytą pavadinimą – „Erisioni“, kas reiškia „Šviesa aukštai ant kalno“.
2002 m. „Erisioni“ pelnė „Golden disc“ apdovanojimą. Ta proga Paryžiaus gatvėse buvo iškabinta daugiau nei 5000 vnt. afišų – tai unikalus įvykis Gruzijos kultūriniame gyvenime.
Dainą „Chakrulo“ kartu su keletu kitų pasaulinių šedevrų amerikiečiai išsiuntė į kosmosą – taip juos įkvėpė ansamblio gastrolės ir vaizdo įrašai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Liepos 6 d. skambėsiantis teatralizuotas koncertas „Tegyvuoja operetė“ sugrąžins auditoriją prie operetės festivalio gimimo ištakų, prie amžinai jaunos operetės, jos įvairovės, gražiausių scenų, arijų, duetų, ansamblių. Operetės vakaras intriguos žaviausiomis arijomis ir duetais iš populiariausių operečių. Tai pagrindinis festivalio akcentas, kuriuo siekiama pristatyti plačią kauniečių pamėgto žanro panoramą.
Po operečių muzikos ir siužetų labirintus vedžios aktoriai Ramūnas Šimukauskas ir Dainius Bervingis. Žiūrovai čia išvys didžiulį būrį šio žanro vyresniosios ir jaunosios kartų atlikėjų, festivalio svečių: Igorį Levenec (Ukraina), Mariją Arutiunovą, Ievą Goleckytę, Ingridą Kažemėkaitę, Živilę Lamauskienę, Gitaną Pečkytę, Kristiną Siurbytę, Aistę Širvinskaitę, Raimondą Tallat-Kelpšaitę, Ramintą Vaicekauskaitę, Kęstutį Alčauskį, Andrių Apšegą, Paulių Bagdoną, Raimondą Baranauską, Egidijų Bavikiną, Tomą Ladigą, Joną Lamauską, Povilą Padleckį, Giedrių Prunskų, Žaną Voronovą, Mindaugą Zimkų. Jiems pritars vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Vaitkevičiūtės-Ivanauskienės, šoks baleto artistai. Koncertą tradiciškai vainikuos maestro Virgilijaus Noreikos pasirodymas. Dainininkams grieš festivalio jungtinis simfoninis orkestras, diriguos festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, taip pat Aleksej Vasiljev (Rusija), Oksana Madaraš (Ukraina), Julius Geniušas, Virgilijus Visockis.
Šio koncerto metu 21 val. prie Kauno pilies susirinkusi festivalio dalyvių ir žiūrovų minia drauge giedos tautinę giesmę su viso pasaulio lietuviais.
Parengė Lina Stankevičiūtė