Prie Rotušės apvirtusį automobilį palikusį menininką nustebino praeivių reakcija: po pirmos nakties teko kviesti policiją

Apvirtęs automobilis priešais sostinės Rotušę pakurstė kalbas – kam iš tiesų taip nenuskilo, ir kurgi dingo avarijos kaltininkas? Kol vieni skaičiavo galimas promiles, kiti pasilypėję ant automobilio darėsi „selfius“. Tačiau automobilio niekas iš „įvykio“ vietos neskubėjo patraukti, o prabuvęs per naktį jis sulaukė dar vienos „avarijos“ – išdaužti langai, į salono vidų įmestas „Bolt“ paspirtukas... Ir tik akyliausi praeiviai suprato, kad tai ne kelių erelio kelionės pabaiga, o menininko Dainiaus Liškevičiaus kūrinys – (AV17) galerijos tęstinis projektas, pristatantis šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse.

Ne eksponatas, o sukurta situacija

Menininkas juokavo, kad iš vieno ženklo tikrai buvo galima suprasti, kad čia nėra joks eismo įvykis, juk tai ne BMW markės automobilis. Tačiau D. Liškevičių kiek sutrikdė praeivių reakcija – nesiaiškinę esmės, jie tiesiog fotografavosi.

Kad ne kiekvienas pamatęs kūrinį suprato, kas tai ir apie ką, D. Liškevičius su išsakyta mintimi sutiko, patikslindamas, kad būtent dėl to yra paaiškinimas, paslėptas po QR kodu.

„Kad nebūtų panašus į eksponatą, o sukurtų situaciją – gali domėtis arba praeiti. Palyginimui – daug užsieniečių sustoja, vienas turistas iš Vokietijos iškart paklausė, ar čia yra kažkokia instaliacija, ar atsitikimas? Iškart bando ne viena kryptimi galvoti, o ne pulti fotografuotis... Menas viešosiose erdvėse tampa provokatyvus, kažkuria prasme, jeigu simuliuoja tikrovę“, – neabejoja D. Liškevičius.

Po pirmos nakties automobilis buvo išjudintas, išdaužtas langas, į vidų įmestas paspirtukas...

„Žmonės pradėjo klausinėti, galbūt čia reklama? Taip, reikėjo kviesti policiją, nes įmestas daiktas ne mano, o privačios kompanijos, tad teko porą valandų bendrauti su pareigūnais. Tokia pirma naktis, kažin, ar išbus mėnesį? Tikriausiai teks dar kažkokių saugumo priemonių imtis, arba dėti atvirai pasiekiamus tekstus. Žmonės lipa ant viršaus, fotografuojasi, man keista, kad tai tapo traukos objektu, juk situacija gan apokaliptinė. Avarija nėra išreikšta tiesiogiai“, – stebėjosi menininkas.

Susiję su asmenine patirtimi ir atmintimi

Kūrinys galbūt kiek panašus į prevencinę priemonę, policijos vykdomas saugaus eismo akcijas „neviršyk greičio“ ar pan., tačiau, kad turi gilią prasmę, netgi susisieja su įvykiais Ukrainoje – sunku nuspėti.

D. Liškevius pritarė išsakytai nuomonei: „Taip, tai susiję su mano asmenine patirtimi ir atmintimi, kuri nuveda į mūsų dienų situaciją. Ta vieta man svarbi, kitur to automobilio neversčiau. Ta vieta suteikia tam tikrą kontekstą, kitur – jis reikštų visai ką kita.“

Šiandienos įvykiai tampa tarsi akstinu ieškoti paralelių ir ženklų, kurie padėtų analizuoti situaciją – kodėl žmoniją krečia viena krizė po kitos?

„Taip, tokie klausimai, be abejo, turi kilti. Manau, jie ir kyla – visiems. Nuo to, kas dabar vyksta, neįmanoma nei pabėgti, nei užmerkti akių, nei ignoruoti, – sakė menininkas. – Sukurta situacija, reakcija įvairi – ir priėmimai, ir suvokimai, ir vartojimai. Iš kitos pusės, kaip ir edukacija – visaip gali būti. Menas viešojoje erdvėje – pirmiausiai, [dera] ne užlipti, ne fotografuotis, o pamąstyti...“

***

(AV17) galerija, pristatydama šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse, nuo liepos mėnesio organizuoja pusę metų truksiantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade eksponuojamos šiuolaikinės skulptūros ir instaliacijos.

Tai yra bendras galerijos (AV17) ir Vilniaus miesto rotušės projektas, kurio metu kas mėnesį po vieną kūrinį eksponuos šeši Lietuvos šiuolaikiniai menininkai.

Savo darbą jau pristatė Algis Kasparavičius, Rafalas Piesliakas, o dabar eksponuojamas D. Liškevičiaus kūrinys O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės, 2022.

Projektui atrinkti gerai Lietuvoje ir užsienyje žinomi viduriniosios kartos menininkai, kurių darbai jau yra eksponuoti viešosiose erdvėse Lietuvoje bei užsienyje.

Menininkas pasidalino savo tekstu, kuris leidžia geriau susipažinti su kūriniu, jo perduodama žinia:

Dainius Liškevičius

O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės, 2022

Eksterjeras. Rotušės laiptai. Apvirtęs gulintis lengvasis automobilis... Reiktų tikriausiai grįžti į 2001 m., kažkur kovo–balandžio mėnesį, kai Lietuvoje turėjo įvykti NATO Parlamentinės asamblėjos sesija, o Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre – įsikurti ofisai.

Ta proga buvo surengta paroda „NATO sienos“, kurią organizavo ŠMC (kuratoriai Kęstutis Kuizinas ir Evaldas Stankevičius).

Į parodą buvo pakviesti menininkai ant 19-os ŠMC sienų sukurti meno kūrinius svarbia Lietuvai politinio žingsnio tema. Pakvietė ir mane. Ant dviejų viena priešais kitą stovinčių sienų, perpiešiau iš vaikų knygelės labirinte esančius animacinius herojus – amerikietiškus ir rusiškus, jie buvo sukeisti vietomis ir sukūrė dvi komiškas situacijas, rusiškas vilkas „Na palauk“ gaudė peliuką Džerį, o amerikietiškas katinas Tomas – zuikį. Tuo metu į situaciją pažiūrėjau ironiškai, dvi supergalios, dvi supervalstybės...

Piešiniai ant sienų buvo visą laiką vykstant NATO Parlamentinei asamblėjai. Pasibaigus asamblėjai, 2002 m. Vilniaus Rotušėje ir jos prieigose turėjo įvykti renginys, susijęs su Lietuvos stojimu į NATO.

Saugumo užtikrinimo tikslais metaliniais atitvarais buvo apjuosta Rotušės aikštės teritorija, nes
turėjo atvykti tuometinis JAV prezidentas G. W. Bushas, susitikti su Lietuvos prezidentu V. Adamkum ir pasakyti kalbą vilniečiams.

Lietuvoje jis planavo apsilankyti iškart po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur trys Baltijos valstybės ir dar keturios kandidatės iš Rytų Europos tikėjosi pakvietimo į Aljansą.

Tuo metu važinėjau prancūzišku automobiliu Citroën BX, jis kartais spyriodavosi ir tądien sustojo Rotušės aikštėje šalia knygyno ir niekaip nebenorėjo užsikurti.

Tai buvo jau ne pirmas kartas, tad taip nutikus, turėjau tradiciją eiti į kavinę suvalgyti „Kijevo“ kotletą, kiek nurimti ir apmąstyti naujus savo dienos planus. Nepamenu kaip, bet tąkart Citroën‘ą pertempiau prie ŠMC centrinio įėjimo ir palikau riogsoti gatvėje kelias dienas, o gal net ir visą savaitę prieš pat minėtą renginį...

Pamenu, tądien snūduriavau namuose, kai paskambino iš policijos ir liepė atvykti prie ŠMC ir nuvaryti automobilį, nes trukdo saugumui garantuoti. Atvykęs tuoj bandžiau jį užkurti, kas paprastai ir įvykdavo, bet tą kartą mašina neužsikūrė, nekreipdama dėmesio nei į mano bandymus, nei į prašymus, nei į policininko raginimus.

Po keliolikos minučių nesėkmingo bandymo, pasakiau, kad ji nesikuria. Pareigūnas greitai kilstelėjo ranką ir sustabdė pravažiuojantį taksi, liepdamas nutempti mano automobilį, kurio galas jau beveik gulėjo ant žemės. Taksistas dar bandė sakyti, kad paslauga kainuos dešimt litų, bet policininko žvilgsnis akimirksniu sutvarkė šį reikalą ir taksistui teko atlikti misiją jau neprieštaraujant.

Trūktelėjo, mašina užsikūrė ir aš su „pabudusiu“ BX parvažiavau namo. Iki šiol prisimenu mitinge nuskambėjusią Amerikos prezidento frazę: „Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“.

Nežinau, ar egzistuoja paraleliniai pasauliai ir kas juose vyksta, bet mūsų sąmonė tikrai generuoja
paraleles... O kas, jeigu tai, kas vyksta Ukrainoje, jau vyktų ir pas mus? Neatmetama, kad tai gali ir įvykti? O gal mes jau kovojame su Rusija Trečiąjį pasaulinį karą?!