„Antanas man nuolat mini, kad labai svarbu fotografuoti žmones, kurie mus supa, mūsų akademinę aplinką. Tad šansas prieiti prie 15 dėstytojų, juos išgirsti ir įamžinti buvo prasmingas iššūkis. Po kiekvienos kelias valandas trunkančios fotosesijos jausdavausi lyg po paskaitos. Nemoku režisuoti ir kurti kadrų, viskas turi vykti natūraliai, tad su kiekvienu dėstytoju kalbėdavomės, klausdavau jų įvairių dalykų ir gaudydavau akimirkas. O Antano profesinė akis ir ilgi dialogai padėjo atrinkti geriausiai žmones atveriančius portretus“, – pasakoja daugiau nei mėnesį dėstytojus fotografavęs A. Morozovas.
Bendro projekto idėją įkvėpė daugeliui puikiai žinoma legendinė 1959 m. A. Sutkaus fotografija iš Universiteto gatvės („Maratonas Universiteto gatvėje“), kurią yra įsigijęs Jungtinės Karalystės dainininkas, kompozitorius ir dainų kūrėjas seras Eltonas Johnas. Neblėstantis prisiminimas apie šią ir kitas A. Sutkaus darytas VU nuotraukas paskatino universitetą pakviesti prie meninio projekto prisidėti tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pripažintą fotomenininką ir jo mokinį.
„Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į universiteto idėjai esminį Mokytojo ir Mokinio santykį. Dėstytojo kaip autoriteto, mokytojo, pasirengusio užmegzti autentišką ir nuoširdų santykį su mokiniais, poreikis ir prasmė dar ryškiau atsiskleidė užsitęsusio pandeminio atotrūkio metu“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Mokinio nuotraukas įdomiau žiūrėti nei savo
Lietuvoje ir pasaulyje daugelį fotoparodų pristatęs A. Sutkus gailisi, kad dabar portretas yra devalvuotas. Jo manymu, be reikalo, nes tai lyg epochos liudytojas. Ne veltui karaliai užsisakydavo portretus, kadaise buvo rengiami net konkursai ir sprendžiama, kas kurs, pavyzdžiui, prezidento portretą.
„Juk geras portretas – žmogaus veidas, siela, akys. Norint padaryti gerą portretą, reikia būti neabejingam tam žmogui“, – teigia legendinis fotomenininkas.
Jis prisipažįsta, kad mokinio nuotraukas įdomiau žiūrėti negu savo. „Man įdomiau, kaip jis mato pasaulį. Su Artūru einame skirtingais keliais, bet ta pačia linkme. Jis yra mano jaunystės kopija“, – apie savo ir mokinio santykį pasakoja A. Sutkus.
A. Morozovo teigimu, A. Sutkus vis primena, kad turi įvilioti fotografuojamą žmogų į jam priimtiną temą, kur jis laisviau gali reikšti emocijas ir būti savimi. „Žmogaus paveikumas yra žvilgsnyje, stovėsenoje, visa tai turi būti natūralu. Mane domina tas lygmuo, kur gimsta universalus grožis. Kai žiūri į portretą ir negali būti abejingas“, – sako naujosios kartos fotografas.
Šiuo metu visus A. Morozovo ir A. Sutkaus bendros kūrybos ir dialogo metu gimusius dėstytojų portretus galima pamatyti Vilniaus universiteto virtualioje parodoje. Planuojama, kad portretai ir senosios A. Sutkaus dar niekur, jokioje parodoje anksčiau nerodytos VU nuotraukos bus eksponuojamos ir viename iš universiteto kiemų.
