„Menininką ir jo kūrinius sieja be galo artimi ryšiai. O šiais laikais, kai viskas ištirpsta asmenukių jūroje ir Instagram susikurtame netikro gyvenimo sraute, parodoje pristatomi menininkai bando vengti dirbtinumo ir grąžinti portretui sielos veidrodžio vertę“, – parodos pristatyme teigė kuratorė F. Ferrarini.

Kviečia pažvelgti į save

„MO muziejuje parodomis kviečiame į atvirą pokalbį, net tam tikrą akistatą. Šioje parodoje portretas tampa platesne sąvoka – portretuojama visuomenė. Šiuolaikinė kasdienybė neįsivaizduojama be asmenukių, o parodos menininkai įžvelgia jų galią papasakoti kur kas daugiau. Todėl lankytojai gali leistis ne tik į vizualinį nuotykį, bet ir atsiverti istorijoms, kurios slypi už kiekvieno kūrinio ar portreto. Nuo rugsėjo parodą papildys Šarūno Saukos kūrinys „Tūkstantmetis“ – Lietuvos visuomenės portretas“, – pranešime žiniasklaidai teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Asmeninis patyrimas, išgyvenimai ir pačių menininkų istorijos yra labai svarbus faktorius visiems parodoje eksponuojamiems kūriniams. Tai ir kasdienis lūšnynų gyvenimas, kuriame teko gyventi net dviem parodoje pristatomiems menininkams, ir tautiškumo bei etniškumo motyvai, turintys įtakos užsienio menininkams, ir moterų gyvenimo patirtys Afrikoje, ir moters dialogas su savimi per lietuvės menininkės V. Bubelytės prizmę. Menininkai nesiekia būti estetiškai patogūs, pavyzdžiui parodoje eksponuojama Paulo Nazareth fotografija – tikslingai „antiestetiška“, sukurta vengiant bet kokių pagražinimų. Joje menininkas pozuoja taip, lyg už pinigus parsiduotų bet kokiam darbui.

Kylantys pasaulio talentai

Parodoje – ne vieną personalinę parodą surengę menininkai, kurių darbų yra įvairiuose pasauliniuose muziejuose. Jie visi aktyviai kuria ir šiuo metu. Tarp parodoje dalyvaujančių menininkų yra ir kylančių talentų, užtikrintai besiskinančių kelią į šiuolaikinio meno pasaulį, pavyzdžiui, Paulo Nazareth, Tschabalala Self, Maxwell Alexandre ar Nico Vascellari. Visi šie menininkai – „Lewben Art Foundation“ kolekcijos dalis, eksponuojami pirmą kartą Lietuvoje.

Vienas iš parodos kūrinių – Maxwell Alexandre instaliacija – tik praėjusią savaitę atvyko iš „Art Basel“ meno mugės – tai naujausias meno fondą „Lewben Art Foundation“ papildęs kūrinys. Šioje instaliacijoje – susipriešinimo, tarpusavio kovų ir sunkaus favelos gyvenimo portretas, kuris siūlo niekada nepasitikėti pirmu įspūdžiu. M. Alexandre instaliacijoje vaizduojama jau seniai kasdienybe tapusi konfrontacija tarp policininko ir vaiko. Sunku pasakyti, kas kelia grėsmę kitam, o lankytojai stovėdami priešais meno kūrinį turi laiko klausti ir galbūt net įsivaizduoti save panašioje situacijoje.

Parodoje taip pat galima išvysti garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose savo darbus eksponavusio Nico Vascellari kūrinį. Save meno atskalūnu laikantis menininkas MO muziejuje eksponuojamame kūrinyje siekia atskleisti laukinę, giliausiai glūdinčią tapatybę ir išrėkti visam pasauliui, kad esame žmonės ir gyvūnai. Parodoje „Mūsų asmenukė“ lankytojai pamatys jo instaliaciją „Dream Merda“ – anagramą, nešančią pasauliui žinią: „Tamsiais laikaisi be gavo svarbu svajoti, tačiau tik plačiai atmerktomis akimis.“

Speciali parodos architektūra

„Lewben Art Foundation“ ne pirmą kartą pasirenka parodoje akcentuoti ne tik kūrinius, bet ir erdvę, kurioje jie yra eksponuojami. Taigi ir šįkart, bendradarbiaujant su MO muziejumi, visiškai naujai atsiveria muziejaus erdvės. Parodos architektūra, sukurta „IMPLMNT architects“, atkreipia dėmesį ir traukia žvilgsnį.

„Parodos architektai „IMPLMNT architects“ pasiūlė nutiesti naujas MO muziejaus mažosios salės grindis, reflektuojančias tiek eksponuojamus meno kūrinius, tiek ir mus pačius – parodos lankytojus. Tai tapo efektu, sustiprinančiu parodos idėją – atspindėti mūsų pačių ir visuomenės portretus“, – pasakoja „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Neigia ar kvestionuoja stereotipus?

Kaip ir parodos pavadinimas – „Mūsų asmenukė“ – taip ir joje eksponuojami darbai kvestionuoja tai, ką mes laikome įprastu ar kartais kasdieniu dalyku. Kas yra asmenukė, kokia ji gali būti ir ką ji apie mus pasako? Lygiai taip pat – kokie yra mus supantys stereotipai ir ar mes jiems pritariame.

Patrizio di Massimo savo darbuose nevengia nei aštrių politinių temų, nei provokuojančių vaizdų. Menininkas leidžia žiūrovams patiems pratęsti kūriniuose užfiksuotą istoriją ir apmąstyti aplinkybes, privedusias prie paveiksluose vaizduojamų įtemptų situacijų. Parodoje eksponuojamame darbe „Vestuvės“ – menininkas su žmona savo vestuvių dieną dėvintys šarvus. Gal tai tobula apranga vestuvėms, reiškianti, kad reikia ruoštis kovai?

Kita parodoje eksponuojama menininkė Tschabalala Self tiria juodaodės moters kūną šiuolaikinėje kultūroje. Visgi kalbėdama apie stereotipus ji teigia nežinanti, ar produktyvu su jais kovoti: „Stereotipai tiesiog egzistuoja. Nė nežinau, ar įmanoma juos įveikti – jie mūsų realybės dalis. Stereotipai gali net būti naudingi, nepaisant to, kad apskritai jie yra idiotiškas dalykas, nes jų pagrindu formuojasi žmonių suvokimas.“

Iki lapkričio 17 dienos veiksiančioje parodoje MO muziejuje lankytojai galės pamatyti užsienio menininkų Maxwell Alexandre, Tschabalala Self, Damir Očko, Nico Vascellari, Patrizio di Massimo, Paulo Nazareth, Neil Beloufa, Buhlebezwe Siwani, Simon Denny, Thomas Houseago kūrinius iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos bei lietuvių menininkų Eglės Budvytytės, Violetos Bubelytės ir Gintaro Znamierowski darbus.iš MO muziejaus kolekcijos.

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Apie „Lewben Art Foundation“

„Lewben Art Foundation“ – meno fondas, administruojantis apie 2000 darbų kolekciją, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos senųjų meistrų darbų iki šiuolaikinio meno. Be tapybos, sudarančios kolekcijos branduolį, didelę dalį užima skulptūros, fotografijos, videodarbai ir instaliacijos.
Bendradarbiaudami su dailėtyrininkais, kuratoriais, menininkais ir kitomis kultūros institucijomis, „Lewben Art Foundation“ organizuoja parodas, leidžia meno albumus.

„Lewben Art Foundation“ yra VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo, kurio tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę bei grąžinti kūrinius į tėvynę, steigėja. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją