„Nesvarbu, ką tapytų R. Garbačiauskas – ar tai būtų rytietišką kaligrafiją primenantys abstraktūs ar pusiau abstraktūs motyvai, ar žmogiški, gyvūniški, gal net dieviški kūnai – jie yra perteikti taip, kad norom nenorom imi įtikėti jų realumu bei poreikiu juos fiksuoti. Įvairaus pobūdžio jusliškumas Garbačiausko kūryboje yra vienas svarbiausių veiksnių, tikslų ir prielaidų“, – sako menotyrininkas Vidas Poškus.
„Tapymas mažame formate yra ypatingas procesas, turintis savo specifiką ir vaizdavimo principus. Net jei didesnio formato paveikslą fotografiškai sumažinsi, jis netaps miniatiūra. Čia maža vietos didesnei lygiai padengtai dėmei, kuri dažnai būna reikšminga vidutinio ar didelio formato darbuose. Todėl tuose keliuose decimetruose drobės reikia organizuoti linijų ritmo, spalvos ir faktūrų kondensatą. Tai tarsi tiršta sriuba, prisodrinta įvairių skonių ir prieskonių aromatų. Tačiau ne visada tie deriniai pavyksta, dažnai tenka pasikliauti atsitiktinumu, menine intuicija. Pradėjęs paveikslą nežinai, kur tave nuves improvizacija, kaip atrodys rezultatas“, – sako pats tapytojas R. Garbačiauskas.
„R. Garbačiauskas kuria erdvės iliuziją, neatskiriamą nuo savito spalvinio mąstymo su dominuojančiomis šiltomis, „žemiškomis“, popiečio saulės spindulius sugeriančiomis raudonomis ir rausvomis, rudomis ir rusvomis dėmėmis. Dailininko darbuose (nesvarbu, ar tai būtų dideli, ar maži formatai) visuomet egzistuoja keli erdviniai planai – pirmasis, į kurį pirmiausia fokusuojamos paties menininko ir žiūrovo akys, bei antrasis, savo buvimu sustiprinantis pirmojo buvimą. Naujausioje parodoje formatai maži, nors Garbačiauskas vienodai laisvai, drąsiai jaučiasi ir didelių dydžių sferoje. Dideliuose formatuose žiūrintieji gali pasijusti – ir visiškai pagrįstai – valdomi, kontroliuojami paties vaizdo. Čia sukuriamas toks pojūtis, kad pasijunti ne tik stebintis ar liečiantis, bet ir pats stebimas ar liečiamas pačios tapybos. Tuo tarpu mažuosiuose formatuose autorius suteikia iliuziją stebėti ir liesti tartum iš tolo, iš savotiškų galios pozicijų, suteikiančių dar vieną progą patikėti, jog mene įmanoma viskas“, – sako V. Poškus.
Tapytojas Ričardas Garbačiauskas gimė 1956 m. Vilniuje. 1980 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute ir pradėjo dirbti tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas, menų fakultetas). Ėjo menų fakulteto dekano, tapybos katedros vedėjo pareigas. Nuo 2006 m. eina profesoriaus pareigas tapybos, dailės katedrose, 2009 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. R. Garbačiauskas yra Šiaulių universiteto Senato narys.
Nuo 1982 m. dalyvauja parodose, projektuose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje). Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 m.
Ankstesnio dailininko kūrybinio etapo darbams būdingas simbolinis žmogaus figūros vaizdavimas su siurrealizmo elementais. Vėlesni darbai – abstrakčios kompozicijos, pagrįstos ritmine tapybinių formų, linijų, plokštumų kaita.
R. Garbačiausko paroda „Mažas formatas“ galerijoje R&A (Pranciškonų g. 8, Vilnius) bus atidaryta lapkričio 13 d., 17 val., ir veiks iki iki lapkričio 21 d.