Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė BNS tvirtino, kad šią savaitę ketinama kreiptis į kultūros ministrą ir Vilniaus savivaldybės vadovus, kad paminklas nebūtų nukeltas.
„Kai suformuluosime visus argumentus, aš manau, jau artimiausiu laiku, jau kitą savaitę išsiųsime kreipimąsi ir ministrui, ir savivaldybei. Kol kas nieko nekomentuosiu“, – sakė rašytojų sąjungos pirmininkė.
P. Cvirkai skirtas paminklas stovi Vilniaus senamiestyje, greta Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių sankryžos, to paties vardo skvere. Sostinės konservatoriai jau praėjusią kadenciją ragino nukelti paminklą, tačiau sprendimas taip ir nepasiekė tarybos. Šią kadenciją į sostinės valdančiąją koaliciją sugrįžę konservatoriai įtraukė P. Cvirkos paminklo nukėlimą į koalicijos sutartį.
Šį vasarį beveik tūkstantis žmonių pasirašė peticiją, kurioje tvirtinama, jog P. Cvirkos paminklas yra „okupacijos ir kolaboravimo simbolis“, todėl turėtų būti nukeltas. Dar anksčiau viešai svarstyta, jog paminklas galėtų būti perkeltas greta memorialinės P. Cvirkos sodybos Klangiuose Jurbarko rajone.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Paulė Kuzmickienė BNS sakė, kad valdantieji yra sutarę skelbti konkursą aikštės atnaujinimui – po jo greičiausiai skulptūros nebeliktų.
„Esame šiek tiek kalbėję, kad galėtų būti skelbiamas konkursas meniniams projektiniams pasiūlymams, kaip galėtų atrodyti skveras, tada žiūrėtumėme, kokie jie. Nėra pagrindinio akcento apie paminklą, bet visi suprantame, kad reikia tą situaciją spręsti. Taip, nukelti“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.
Paminklo nukėlimo šalininkai teigia, kad P. Cvirka nuo pat pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
Paminklo gynėjai ragina vertinti P. Cvirką kaip klaidų padariusį, bet talentingą lietuvių prozos klasiką bei neužsiimti sovietmečio palikimo cenzūra.