Renginių organizatoriai piktinasi paliekamu galimybių paso reikalavimu renginiuose: tai dar vienas Vyriausybės kirtis šlapiu skuduru per veidą

Nuo liepos 1 dienos atšaukus daugiau nei septynis mėnesius Lietuvoje trukusį karantiną, šalyje lieka galioti ekstremalioji situacija ir dalis COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Viena jų – galimybių pasas, kurio reikalavimas naudoti ir toliau nekinta. Nesulaukę ribojimų panaikinimo renginiams, renginių organizatoriai žeria kritikos Vyriausybei, tvirtindami, kad per pandemiją labiau už kitus nukentėjusį sektorių reikia palaikyti, o ne žlugdyti, ir paliekamą galimybių paso reikalavimą renginiuose, kuriuose nėra sėdimų vietų, vadina ne atvira komunikacija su visuomene, kaip yra teigiama, bet atvira manipuliacija ir logiškai nepagrįstu sprendimu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad jam visiškai nėra aišku, kodėl valstybė renginių organizatorių sąskaita siekia didinti vakcinacijos apimtis. „Vyriausybės atstovai praktiškai atvirai pripažįsta, jog renginių ribojimai palikti skatinti žmones vakcinuotis. Niekaip nesuprantu ir nepateisinu, kodėl valstybė tai renkasi daryti renginių organizatorių sąskaita, kai net epidemiologai sutinka, jog renginiai lauke nekelia jokio pavojaus. Visas renginių sektorius pandemijos metu nukentėjo labiau už kitus, todėl reikėtų sudaryti maksimalias sąlygas jam dirbti, o ne žlugdyti“, – teigia jis.

Nuo liepos 1 dienos, kaip ir iki šiol, masiniuose renginiuose – festivaliuose, masiniuose susibūrimuose, koncertuose – jei yra ne tik sėdimos, bet ir stovimos vietos, galimybių pasas ir toliau bus būtinas. Be jo renginiai galės vykti tik žiūrovams sėdint, viduje užpildant ne daugiau 75 proc. sėdimų vietų.

Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius Vaidas Stackevičius prisipažįsta, kad susiduria su situacija, kai renginius organizuoti leidžiama, tačiau tuo pasinaudoti negali ar nėra linkusi didesnė visuomenės dalis. „Panašu, kad galimybių pasas nepasiteisino – šiuo metu, esant didesniems atlaisvinimams nei praėjusią vasarą, žmonės renginiuose lankosi mažiau. Papildomai darytis testą dėl renginio yra nepatrauklu, o šiuo metu šalyje paskiepyta mažiau nei pusė jos gyventojų. Kalbant apie tą auditoriją, kuri dažniausiai kaip pramogą renkasi renginį, šis procentas yra dar mažesnis“, – neslepia jis.

Nemaža dalis renginių organizatorių kaip pavyzdį prisimena gegužės mėnesį vykusį Šeimų maršą, galėjusį smarkiai pabloginti epidemiologinę padėtį – renginys vyko tada, kai dienos sergančiųjų atvejų skaičius viršijo 1200. Tačiau nors jame dalyvavo daugiau nei 10000 žmonių, destabilizuojančio poveikio nebuvo, todėl labai mažai tikėtina, kad jis pablogintų padėtį dabar, kai sergančiųjų skaičius yra mažesnis 35 kartus.

„Po Šeimų maršo – tai dar vienas Vyriausybės kirtis šlapiu skuduru per veidą visam renginių organizavimo verslo sektoriui“, – apibendrindamas šiuo metu esančią padėtį tvirtina M.A.M.A. asociacijos vadovas Martynas Tyla.