„Restauratoriai“: raudona linija, kada privaloma sustoti, jaunosios kartos ambicijos ir amžinai gyvas medis

„Niekas nebūsiu kitas, tik restauratorius“ – taip savo vaikystės svajonę prisimena polichromuotų medinių kūrinių restauratorius ekspertas ir molbertinės tapybos restauratorius Rolandas Vičys. Ekspertas prisimena, dar vaikystėje besilankant muziejuose jausdavo intrigą. Domino, kas slepiasi už durų, ant kurių užrašyta – pašaliniams įeiti draudžiama. Kaip sako, norėjo pamatyti muziejų iš kitos pusės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vaikystės svajonė išsipildė – baigęs Kauno kolegijoje molbertinės tapybos restauravimą, įstojo į Vilniaus dailės akademiją, trejus metus mokėsi ir grynosios tapybos. Vėliau sekė magistrantūros studijos, šalia studijų kaip savanoris lankydavosi Prano Gudyno restauravimo centre. Kasdien tobulėjant R. Vičys palaipsniui pajuto, jog labiausiai jį domina polichromuotas medis ir jo restauravimas. Ekspertas šypsosi ir sako, dėl savo profesinio pasirinkimo, niekada nedvejojęs: „Jisai visada gyvas. Mūsų restauruojamo Nepomuko skulptūrą atvežus į šiltesnę patalpą iš jos pradėjo tekėti sakai.“

R. Vičys pristato XVIII a. pab. datuojamos „Šv. Jono Nepomuko“ skulptūrą. Autorius nežinomas. Skulptūra stovėjo ant Kvetkų kaimo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios fasado frontono, į Prano Gudyno restauravimo centrą pateko iš Biržų muziejaus „Sėla“ .

Laidoje „Restauratoriai“ žiūrovai išvys tikrą skulptūros atgimimą. Į restauratorių rankas skulptūra pateko itin prastos būklės, su ne vienu sluoksniu naujų uždažymų. Ekspertas pasakoja, praktikoje būna ir tokių situacijų, kai eksponatai į jo rankas patenka, su keliais ar net keliolika naujai uždažytų sluoksnių. Ne visi sluoksniai būna atlikti profesionalų rankomis. Pavyzdžiui, prie bažnytinės meno vertybės, ranką galėdavo pridėti ir bažnyčioje dirbęs prižiūrėtojas.

Apie restauratorių darbo vidines taisykles ir raudoną liniją, kada restauruoti laikas sustoti. Kur baigiasi ir prasideda menas eksponatus restauruojant? Apie visuomenės požiūrį, socialinių tinklų įtaką ir greito rezultato siekiančios jaunosios kartos ambicijas, renkantis restauratoriaus kelią.

Apie išskirtinės profesijos užkulisius laidoje „Restauratoriai“ savo istorijomis taip pat dalinsis ir II kvalifikacinės kategorijos polichromuotų medinių kūrinių ir lipdybos restauratorė Erika Vilkinytė ir buvęs savanoris, Vilniaus dailės akademijos skulptūros restauravimo magistrantas Erikas Tevelionis.
Laidą kuria: režisierius Modestas Endriuška, turinio ir komunikacijos koordinatorė Morta Šiaulytė, prodiuserė Daiva Bilinskienė.

Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ rodomas šeštadieniais 14.30 val., per LRT PLIUS kanalą.

Projekto partneriai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Prano Gudyno restauravimo centras, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir kt.