Kauno arkikatedros bazilikos administratorius, kunigas Evaldas Vitulskis didžiuodamasis pasakojo apie nuveiktus darbus.
"Restauruotas altorius traukia ne tik mūsų akį. Ir parapijiečiai, ir kaip niekad gausiai šią žiemą bazilikoje apsilankantys turistai stebisi, kad turime tokį šedevrą", - džiaugsmo neslėpė jis. Nors pagrindiniai altoriaus restauravimo darbai baigti, tikimasi, kad bus tęsiamas visos bazilikos atnaujinimas. "Manome, jog šiemet galėsime pakeisti grindis, jos bus šildomos", - sakė arkikatedros administratorius.
Darbus tęs
Altoriaus restauravimas kainavo pustrečio milijono litų. Lėšų skyrė Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupija, dalis jų buvo gauta ir iš Jono Pauliaus II Piligrimų kelio projekto. Dabar tikintieji ar tiesiog lankytojai gali grožėtis po storu aliejinių dažų sluoksniu ilgus metus slėptomis auksu ir sidabru dengtomis detalėmis, kitais unikaliais elementais.
Dalis darbų bus tęsiami pavasarį, kai sušils oras. Pasak restauraciją vykdžiusios bendrovės "Restauracija" statybos vadovo Andriaus Striūnos, per visą darbų laikotarpį čia plušo 25 specialistai iš Vilniaus ir Kauno. Kai kurie jų į šventovę grįš. "Bene daugiausia rūpesčių kelia pastate dėl drėgmės susikaupusios druskos - dar laukiame, kol jos pradings iš sienų", - sakė A.Striūna.
Pavyzdys kitiems
Menotyrininkas Skaistis Mikulionis LŽ teigė, kad Kauno arkikatedroje nuveikti darbai gali tapti sėkmingu senovinių objektų restauravimo pavyzdžiu. "Kaune buvo pradėta nuo tyrimų - meninių, technologinių, cheminių. Jie turėjo didelės praktinės reikšmės pradėjus pačius rekonstrukcijos darbus. Šie pasirodė sudėtingesni, nei manyta iš pradžių", - pasakojo S.Mikulionis.
Anot jo, darbus reikėtų tęsti centrinėje ir šoninėje navose. "Šio objekto vertė didžiulė - kaip galima įvertinti, kiek kainuoja, pavyzdžiui, Trakų pilis ar Saulė?" - retoriškai klausė menotyrininkas.
Kauno arkikatedra bazilika pastarąjį kartą buvo atnaujinta prieš beveik tris dešimtmečius - tąkart darbai truko 8 metus. Tačiau, pasak A.Striūnos, tokie objektai kaip bažnyčios turi būti restauruojami nenutrūkstamu ciklu. Tik taip galima išsaugoti senovinius paminklus deramos būklės ateities kartoms.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kauno parapijos bažnyčia paminėta 1413 metų balandžio 22-osios rašte, kuriuo Vilniaus vyskupas Mikalojus suteikia jai atlaidus. Manoma, kad ji buvo pastatyta 1408-1413 metais žemaičių krikšto įamžinimo proga. Spėjamas fundatorius - didysis kunigaikštis Vytautas. Šiandien bazilikoje gausu vertingų bažnytinio meno paveldo objektų.