Trečiadienio vakarą į parodos atidarymą susirinko minios meno ir kultūros mylėtojų, įvadinį žodį tarė menininkės anūkė Ariel Mafai, kuratorės Alessandra Troncone ir Giorgia Calò svečiams pristatė A. Raphaël kūrybą. Šių metų rugsėjį Romoje viešėdama Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje, kur susitiko su galerijos vadove Cristiana Collu ir būsimos parodos kuratorėmis. Ministrė Pirmininkė yra parodos globėja. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje.
A Raphaël (1895 m. Kaunas – 1975 m. Roma) tapybos ir skulptūros kūriniai eksponuojami ir archyvuojami Italijos muziejuose ir privačiose kolekcijose. Nors Kaune gyveno labai trumpai – po tėvo mirties su motina paliko šalį – menininkė save visada pristatydavo kaip lietuvę. Būtent šis – lietuviškos tapatybės – aspektas atsispindi parodos naratyve, dokumentuose akcentuojant menininkės gimtąjį Kauną. Parodos kataloge taip pat išspausdintas menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės tekstas, apžvelgiantis A. Raphaël santykį su Lietuva bei to laikmečio lietuvių išeivių moterų kūrybą.
Paroda pristato pagrindinės Scuola romana atstovės A. Raphaël figūrą, publikai suteikdama galimybę tyrinėti menininkės paveikslus, skulptūras, dokumentus, šeimos nuotraukas, laiškus ir dienoraščių fragmentus. Ekspozicijoje taip pat galima išvysti menininkės vyro tapytojo Mario Mafai darbus ir specialiai šiai progai sukurtą originalią vaizdinę dokumentiką. Pasak parodos kuratorės A. Troncone, „Attraverso lo specchio“ paroda atskleidžia A. Raphaël gebėjimą meninę praktiką paversti įrankiu tyrinėti savo vidinį pasaulį ir kviečia pasinerti į sapnų ir vaizduotės erdvę, kurios centre – moters figūra. Kuratorė G. Calò atkreipia dėmesį, kad veidrodis simbolizuoja skilimą į dvi dalis, slenkstį, kurį reikia peržengti. Tai tampa parodos leitmotyvu, padedančiu tyrinėti pagrindinius menininkės kūrybos akcentus – autoportretiškumą, lietuvišką kilmę, moteriškumą, motinystę, žydiškumą. Parodoje kalbama apie menininkės gyvenimo ir kūrybos „veidrodiškumą“: Lietuva ir Italija – atskaitos šalys, tapyba ir skulptūra – saviraiškos kalbos, sapnai ir tikėjimas – įkvėpimo šaltiniai, motinystė ir moteriškumas – nuolat grįžtančios temos.
Anot Lietuvos kultūros atašė Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, nepriklausomos moters kūrėjos A. Raphaël darbai puikiai įsilieja į feministinį galerijos naratyvą ir neabejotinai praturtina moterų vaidmens mene temą, dažnai patenkančią į galerijos dėmesio lauką.